Neptūnas. Planetos pristatymas

Neptūnas

Pavadinimo kilmė

• Dėl nepaprastai gražios, vandenyną primenančios mėlynos spalvos Neptūnas buvo pavadintas romėnų jūrų dievo vardu. Kad ir kaip būtų keista, Neptūne nėra skysto vandens, nes jis šioje planetoje randamas tik ledo pavidalu. Mėlyną spalvą Neptūnui suteikia atmosferoje esantis metanas.

Kaip neptūną atrado?

• Įdomu tai, kaip Neptūnas buvo atrastas: mokslininkai vis spėliojo, kodėl jie niekaip neaptinka Urano toje vietoje, kur, remiantis jų skaičiavimais ir matavimais, jis turėtų būti. Ir jiems šovė į galvą mintis, kad kažkur toli visatoje gali būti dar viena planeta, turinti įtakos Urano judėjimui erdvėje. Atlikę reikiamus skaičiavimus ir matavimus, jie nukreipė savo teleskopus į tą vietą ir... taip buvo rasta aštuntoji planeta!

„Voyager 2“ Neptūne

Beveik visos mūsų išsamios žinios apie Neptūno planetą gaunamos iš arti 1989 m. erdvėlaivio Voyager 2 susidūrimo. Žemėje gautų signalų stiprumas buvo mažesnis nei 0,0000000000000001 vatų, tačiau nuotraukose buvo matyti fantastiškų detalių.

Neptūno planetos atmosferos struktūra yra panaši į tą, kuri yra kitose dujinėse milžiniškose planetose. Įrodyta, kad Neptūnas turi labai aktyvią debesų sistemą, kurios vėjo greitis siekia iki 2000 km/h.

„Voyager“ nuotraukos parodė, kad yra mažiausiai 4 žiedai, o žiedų plokštumoje buvo aptikta daug dulkių dalelių. Nustatyta, kad spėjami lankai yra ryškesni gumulėliai kiekviename pilname žiede.

Neptūno planeta turi magnetinį lauką, kuris nėra suderintas su sukimosi ašimi. Manoma, kad šis laukas susidaro sferiniame apvalkale netoli planetos paviršiaus. Buvo pastebėta, kad aurora yra susijusi su šiuo magnetiniu lauku.

James Webb kosminiu teleskopu nufotografuoti Neptūno žiedai

DEBESYS NEPTŪNE

Neptūnas – tolimiausia Saulės sistemos planeta – visą laiką, kiek jį galime pakankamai aiškiai įžiūrėti, yra debesuotas. Tačiau debesuotumas ten kinta, o prieš porą metų praktiškai visai išsigiedrijo, liko tik truputis debesų prie pietų ašigalio. Maža to, nepaisant atstumo, debesis sukuria Saulės spinduliuotė. Tokią išvadą gavo mokslininkai, išnagrinėję kone tris dešimtmečius Neptūno stebėjimų įvairiais teleskopais. 1994–2022 metų laikotarpiu debesuotumas svyravo: 2002 ir 2015 metais debesų buvo daugiausia, o 2007 ir 2020 – mažiausiai. Būtent pastarasis minimumas buvo išskirtinis, kai debesys visiškai išnyko ties pusiauju ir vidurinėse platumose. Iki analizuojamo laikotarpio pabaigos debesuotumas negrįžo į lygį, koks buvo ankstesniais kartais pora metų po minimumo. Ar tai yra natūrali variacija, ar ilgesnių pokyčių ženklas – nežinia. Debesų kitimo periodas – maždaug 13 metų – panašus į 11 metų Saulės aktyvumo periodą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!