Nepakaltinamumas

 TURINYS ĮVADAS 3 I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS 4 I.1. Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka 4 I.2. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai 5 II. PAKALTINAMUMAS IR NEPAKALTINAMUMAS 7 II.1. Pakaltinamumo sąvoka 7 II.2. Nepakaltinamumo sąvoka 8 II.2.1. Medicininis nepkaltinamumo kriterijus 10 II.2.2. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus 12 II.3. Nepakaltinamumas ir apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų medžiagų 14 II.4. Nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas 15 II.5. Nepakaltinamumas ir neveiksnumas 16 III. NEPAKALTINAMUMO ĮRODINĖJIMO YPATUMAI 18 IŠVADOS 22 SUMMARY 23 LITERATŪRA 24 ĮVADAS Žmogaus elgesį visus jo veiksmus, jų tarpe ir pavojingus visuomenei apsprendžia bei kontroliuoja sąmonė ir valia. Sąmonė ir valia – pagrindinės psichinės žmogaus funkcijos. Bet kas nutinka, jei šios funkcijos sutrinka ir negali veikti visu pajėgumu? Žmogus nevaldo savęs, nesuvokia savo veiksmų galimų pasekmių. O kas, jei toks asmuo nusižengia visuomenės saugomoms vertybėms? Ar visuomenė gali pasmerkti šį asmenį? Arba dar blogiau, jei asmuo, kurio psichika sutrikusi, įvykdo baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ar toks asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir būti nubaustas? Šiame darbe ir bandysim išsiaiškinti ar asmens sąmoningumas ir valia yra įtraukti į nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi šio darbo tikslas yra atskleisti nepakaltinamumą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį. Tam, kad sužinoti ar nepakaltinamumas yra nusikalstamos veikos sudėties požymis, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ką reiškia “nusikalstamos veikos sudėtis” sąvoka, kas sudaro nusikalstamos veikos sudėtį. Galime išskirti šiuos darbo uždavinius: 1. pateikti nusikalstamos veikos sudėties sampratą; 2. bendrais bruožais aptarti nusikalstamos veikos sudėties struktūrą; 3. išsiaiškinti pakaltinamumo ir nepakaltinamumo sąvokas; 4. išskirti nepakaltinamumo sąvokos atribojimo kriterijus nuo giminingų sąvokų; 5. aptarti nepakaltinamumo įrodinėjimo teismuose ypatumus. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus uždavinius rašto darbo struktūrą sudaro trys dalys: “Nusikalstamos veikos sudėtis”, “Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas” ir “nepakaltinamumo įrodinėjimo ypatumai”. Rašant darbą vadovaujamasi šiuo metu galiojančiais teisiniais norminiais aktais, lietuvių autorių monografijomis, paskaitų metu gauta medžiaga bei teismų praktika. Darbe nagrinėjama tema palyginama su kitų valstybių baudžiamąja teise, senuoju (1961 m.) Lietuvos baudžiamuoju kodeksu bei kaip ši tema buvo suprantama Lietuvoje 1914-1940 metais. I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS I.1. Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka Tam, kad galėtume konkretų veiksmą apibrėžti kaip nusikalstamą, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t.y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Tik nusikalstamos veikos sudėties nustatymas suteikia teisę pavadinti veiką nusikalstama, o asmenį, padariusį veiką, vadinti nusikaltėliu. Kol tai nėra, įrodyta, negalima veikos vadinti nusikalstama, o ją padariusio asmens – nusikaltėliu. Todėl dabar pabandysime trumpai apžvelgti ir išsiaiškinti, kas gi yra nusikalstamos veikos sudėtis. Nusikalstamos veikos sudėties sampratos atskleidimas nėra paprastas dalykas, nes pasaulinėje baudžiamosios teisės teorijoje iki šiol nėra vieningos nuomonės, ką apima nusikalstamos veikos sudėties samprata. Pats išsireiškimas “nusikaltimo sudėtis”, kaip teigia profesorius V.Piesliakas, – “tai mokslinė abstrakcija, teisės mokslo išradimas, įrankis išvadai apie nusikaltimą padaryti”1. Lotyniškas išsireiškimas corpus delicti, reiškiantis sąvoką “nusikaltimo sudėtis”, vėlyvųjų viduramžių laikotarpiu buvo ne materialinės, o procesinės teisės kategorija. Ši sąvoka tuo metu reiškė požymių visumą, kuri rodė, kad yra padaryta nusikalstama veika, ir tai buvo pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. XVIII a. pabaigoje sąvoka “nusikaltimo sudėtis” buvo priskirta materialinei baudžiamajai teisei. Tačiau dar ir šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl nusikalstamos veikos sudėties sampratos. Viena iš tezių, aiškinama siaurinamai, nusikaltimu laiko tik materialų įstatymo draudžiančios veikos padarymą arba įstatymo nustatytos pareigos nesilaikymą, t.y. nusikaltimas suprantamas kaip fizinis veikimo arba neveikimo aktas, o nusikaltimą padariusio asmens teorijoje atmetami visi psichologinio pobūdžio klausimai – tiek susiję su nusikaltėlio sąmone (kalte), tiek su aplinkybėmis, atleidžiančiomis nuo atsakomybės ar ją lengvinančiomis (psichikos sutrikimas ir pan.)2. Kitoje tezėje, nusikaltimui apibūdinti vartojama sudėtinė sąvoka, kuri apima ir materialų elgesį, ir dvasinę būseną. Beveik visur pirmenybė teikiama pastarajai tezei. Lietuvoje, kaip ir daugumoje teisinių valstybių pritariama antrajai tezei. Pokario Lietuvoje, kad veika būtų pripažinta nusikalstama reikėjo dviejų sąlygų : 1) veika turėjo būti aiškiai nustatyta baudžiamajame įstatyme arba esminiai jos požymiai būti panašūs į nustatytos įstatyme; 2) teisiamojo kaltė teismo būtų įrodyta, kiekviena abejonė – teisiamojo naudai3. Taigi buvo pripažįstama ir psichinė nusikaltimo pusė. Ir šiuo metu Lietuvoje pripažįstama nusikaltimo sudėtis apima ne tik objektyvius nusikaltimo požymius, bet ir subjektyviuosius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-490-01, teigiama, kad “baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka įstatyme numatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!