Naujausi kompiuteriniai virusai, jų daroma žala

 NAUJAUSI KOMPIUTERINIAI VIRUSAI, JŲ DAROMA ŽALA Referatas Klaipėda, 2006 TURINYS Įvadas......................................................................................................................................... 3 psl. 1. Kompiuterinis virusas ................................................................................................... 4 psl. 1.1. Viruso samprata.................................................................................................... 4 psl. 1.2. Virusų atsiradimas .............................................................................................. 5psl. 1.3. Viruso veikimas .................................................................................................. 5 psl. 2. Populiariausios virusų slėptuvės ................................................................................... 6 psl. 3. Virusų klasifikacija ....................................................................................................... 6psl. 3.1. Virusų klasifikacija pagal jų poveikį – kenksmingumą....................................... 7 psl. 4. Netikri virusai ............................................................................................................... 8 psl. 5. „Ateities virusas“ .......................................................................................................... 8 psl. 6. Antivirusinės programos ............................................................................................... 9 psl. Išvados ...................................................................................................................................... 10 psl. Priedas ....................................................................................................................................... 11 psl. Literatūra ................................................................................................................................... 12 psl. ĮVADAS Kompiuterių virusai – viena įdomesnių temų pokalbiams, ypač jaunimui. Jei bent kiek praktiškai naudojatės kompiuteriu, tai tikrai esate apie tai girdėję ar net patekę bėdon, kai nebegalėjote dirbti su kuria nors programa, nes ją apgadino virusas. Apie virusus parašyta daug knygų (žinoma, rimtos studijos daugiausiai angliškai, vokiškai), žurnaluose nuolat spausdinami straipsniai, skelbiamos naujos programos, kovojančios su virusais. Kompiuterių virusai Kompiuterių virusai – specialios programos, kurios stengiasi sutrikdyti kompiuterio darbą arba bent iškrėsti vienokius ar kitokius pokštus. Virusų yra daug ir visokiausių, jie įvairiai klasifikuojami, registruojami, aprašomos jų veikimo pasekmės. Virusams kuriamos juos neutralizuojančios priemonės – antivirusinės programos. Virusai gali pridaryti rimtų bėdų, todėl reikia nuolat būti budriems ir taikyti apsisaugojimo nuo virusų priemones. Kompiuterių virusai – viena įdomesnių temų pokalbiams, ypač jaunimui. Jei bent kiek praktiškai naudojatės kompiuteriu, tai tikrai esate apie tai girdėję ar net patekę bėdon, kai nebegalėjote dirbti su kuria nors programa, nes ją apgadino virusas. Apie virusus parašyta daug knygų (žinoma, rimtos studijos daugiausiai angliškai, vokiškai), žurnaluose nuolat spausdinami straipsniai, skelbiamos naujos programos, kovojančios su virusais. Viruso samprata. Mums gerai pažįstama viruso sąvoka gyvenime: suvokiame, kad yra nemažai ligų, kuriomis galime apsikrėsti. Iš biologijos žinome, kad virusas – tai neląstelinės sandaros mikroorganizmas, neturintis savo medžiagų apykaitos ir galintis daugintis tik įsiskverbęs į gyvą ląstelę. Taip pat žinome, kad virusai dažniausiai plinta per orą, vabzdžius, augalus, tiesioginį kontaktą su sergančiu žmogumi. Kompiuterių virusas su biologiniu virusu yra panašus esmine savybe: įsiskverbęs kenkia. Kenkti gali įvairiai: pakeisti programos atliekamus veiksmus, pašalinti bylas, sunaikinti dalį duomenų, perimti kompiuterio valdymą ir pan. Tačiau įsiskverbti į kompiuterį virusas gali tik vieninteliu būdu: tiesioginiu kontaktu, t. y. tik įrašius virusuotą bylą (bylą, kuriame yra virusas) į kompiuterį. Virusuota byla dažniausiai patenka į kompiuterį įkeliant informaciją iš diskelio arba naudojantis kompiuterių tinklu (atsisiunčiant bylas elektroniniu paštu ar iš Interneto). Taigi svarbiausia turime suprasti, kad kompiuterių virusai yra tokios pat programos, kaip ir daugelis kitų įprastų kompiuterio programų. Tik šių programų paskirtis kenkėjiška: įsikišti į kitų programų darbą ir atlikti vartotojui netikėtus ir nepageidautinus veiksmus. Kompiuterių virusas yra programa, kuri neprašyta keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas (ar bylas) įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus variantus), ir šitaip pakenkia programų darbui. Dažnai sakoma, kad virusinės programos plinta, dauginasi. Šiuo pasakymu nurodoma tai, kad atliekant virusuotas programas, perėmęs valdymą virusas galės įsiterpti į dar kitas programas ir t. t. Šitaip gali būti užkrėstos daugelis kompiuteryje esančių programų. Virusų atsiradimas. Teorines virusų sukūrimo galimybes galime aptikti kompiuterių principų kūrėjo ir jų pradininko Džono fon Noimano darbuose. Prisiminkime jo suformuluotą pagrindinį principą: kompiuterio atmintinėje laikomi drauge ir duomenys, ir pati programa. Dž. fon Noimanas pradėjo nagrinėti „intelektinių“ mechanizmų dauginimosi klausimus, tačiau jų neužbaigė. Pirmieji virusų prototipai buvo žaidimų programos, kurios stengdavosi sudoroti priešininkų programas ir užimti jų vietą atmintinėje. Jos rėmėsi idėja, kurią 9-ojo dešimtmečio viduryje suformulavo Kornelio universiteto (JAV) studentas R. Morisas (R. Morris): programos, užuot „žiaumoję“ duomenis, gali užsiimti kitų, lygiagrečiai vykdomų programų „rijimu“. Tokio pobūdžio žaidimai išpopuliarėjo ir netgi buvo rengiami jų tarptautiniai turnyrai. Drauge su šiomis žaidžiančiomis programomis ėmė rastis programos, kurios be vartotojo valios pakeisdavo jo vykdomų programų veiksmus. Taip atsirado kenkėjiškų programų tipas, jas imta vadinti virusinėmis programomis arba trumpiau, virusais. Pirmasis virusas IBM asmeniniams kompiuteriams buvo užregistruotas 1985 metais. Jis buvo pavadintas EGABTR vardu (mat jis buvo skirtas sugriauti kompiuterio, turinčio EGA tipo vaizduoklį, darbą). Beje, visi virusai turi vardus, kartais susijusius su jų atliekamomis „šunybėmis“, o kartais – tiesiog egzotiškus. Įdomiausia tai, kad apie šį virusą pranešė vienas didžiausių JAV dienraščių „New York Times“, ir ne šiaip kur, o pirmajame puslapyje! Viruso veikimas. Jei į kompiuterį pateko virusas, nebūtinai jį tuoj pat pastebėsime. Suprantama, juk virusas – tai programa, kuri veikia tuomet, kai ją paleidžiame. Taigi, kad virusas pasirodytų, turi būti įvykdyta programa, kurioje „sėdi“ virusas. Tai gali atsitikti įvairiai. Klasikinis viruso pavyzdys – nedidelė programa, kuri „prisikabina“ prie kitų vartotojų programų. Kai vykdomos tokios virusinės programos, paprastai kuriuo nors momentu valdymą perima pati virusinė programa, kuri atlieka kenkėjiškus veiksmus ir vėl perduoda valdymą vartotojo programai. Šitokius virusus aptikti nėra lengva. Mat vartotojo paleista programa baigia darbą, o kad ji ko nors nedarė arba ką nors nereikalingo padarė, gali būti ir vartotojų atliekamų veiksmų pasekmė. Analogiškai veikia ir virusinės programos, kurios nuolat dauginasi ir išplinta po visą kompiuterio atmintinę – tuomet nebegalimas joks darbas kompiuteriu. Yra virusinių programų, kurios panašiai kaip klasikinis virusas, pasislepia kitose programose, tačiau jos nesidaugina, o tiesiogiai atlieka kenkėjiškus veiksmus, pavyzdžiui, nuolatos spausdina įvairius pranešimus. Kai kurios virusinės programos gali tūnoti kompiuteryje ramiai ilgą laiką ir pradėti veikti tik esant kurioms nors aplinkybėms, pavyzdžiui, atėjus tam tikrai dienai ar prisijungus prie tinklo naujam vartotojui. Populiariausios virusų slėptuvės yra: • Internetiniai puslapiai. Jie yra parašyti konkrečia kalba ,kurioje yra virusų slėptuvei palankių komponentų. taigi vartotojas apsikrečia apsilankęs tokiame puslapyje. • Elektroninis paštas. Šis plitimo būdas yra populiarus, nes juo virusai gali labai sparčiai keliauti. Laiškas gali viduje turėti užkrėstą failą arba net užkrėsti patį kompiuterį, kuomet laiškas atidaromas • Boot sektorius. Tai saugančio informaciją disko tam tikra vieta, kur yra laikoma informacija apie charakteristikas ir turinį. Virusai, o tiksliau boot virusai, ten slepiasi ir nori užkrėsti kompiuterį. • Failai su makroprograma. Makroprograma yra instrukcija tokioms programoms  kaip Word, Excel ar PowerPoint atlikinėti nustatytas operacijas. Kadangi tai yra programos, reiškia jas galima užkrėsti virusais. Iki šiol tai buvo mėgstama virusų slėptuvė, kuriai nereikia nei interneto, nei elektroninio pašto.   Virusai klasifikuojami: • Kelties sektoriaus: šie virusai įsirašo į diskelio arba standžiojo disko kelties sektorių. Įjungus kompiuterį ir atlikus būtinus techninės įrangos testus pirmiausia kreipiamasi į disko kelties sektorių bei perduodamas valdymas ten įrašytai programai(virusui). • Partizaniniai: šių virusų pagrindinis požymis – gebėjimas nuslėpti savo buvimo vieta • Bylų: jie pasinaudoja praktiškai visų operacinių sistemų vykdomosiomis bylomis, įskaitant ir specialiąsias sistemines bylas. Jie modifikuoja tas bylas ir jas įsirašo. Paleidus vykdyti tokias programas, tuo pačiu paleidžiamas virusas • Makro komandiniai: tai programos parašytos makro programavimo kalbomis, integruotomis į kurias nors taikomąsias programas. Šie virusai pasinaudoja integruotųjų makro programavimo sistemų savybėmis ir įsirašo į minėtomis programomis tvarkomus dokumentus. • Įvairiaformiai: jie išsiskiria tuo, kad juos aptikti yra gana sudėtinga – jei neturi nuolatinio pavidalo, įrašymo vietų ir pan. • Rezidentiniai: vadinami virusai, kurie nuolat laikomi kompiuterio operatyviojoje atmintinėje. Šių virusų veikimas nenutrūksta net ir išjungus užkrėstą programą. Būdami operatyviojoje atmintinėje jie užkrečia visas paleidžiamas programas, kuriamas naujas ar tvarkomas jau esamas bylas ir t.t. • “Žalingos programos”: Apima įvairaus pobūdžio virusus. Tai ir “Trojos arkliai”, ”slaptažodžio vagilės” – specialios programos, siekiančios atskleisti slaptą prisijungimą prie interneto ar kitų riboto priėjimo išteklių informacija, kitus virusus bei kitus įvairiaformius virusus generuojančios programos. • Tinklų: vadinami virusai, dauginimuisi pasinaudojantys tinklų bei duomenų perdavimo tinklais protokolų savybėmis. Svarbiausia tinklo viruso savybė – skleisti savo programą į kitus serverius bei į tinklą įjunktus kompiuterius • “Kirminų”: vadinamos programos, dauginančios savo kopijas(kopijuojasi iš vieno disko į kitą išsiuntinėdami savo kopijas elektroniniu paštu ar kitomis informacijos skleidimo priemonėmis).Kirminai pažeidžia bei kompromituoja kompiuterio duomenų apsaugos sistemas. Taip pat virusai gali būti klasifikuojami pagal jų poveikį – kenksmingumą. Tuomet logiška suskirstyti virusus į keletą stambių grupių, pavyzdžiui, kad ir taip: 1) beveik nekenksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio darbui, tačiau krečiantys įvairius pokštus; 2) nelabai kenksmingi, iš esmės netrikdantys kompiuterio darbo, tačiau mažinantys atmintinės talpą, kliudantys efektyvesniam darbui; 3) kenksmingi, trikdantys kompiuterio darbą, stabdantys programas; 4) labai kenksmingi, naikinantys programas, duomenis, kompiuterio darbui reikalingą informaciją, įrašytą į sistemines atmintinės sritis. Pagal veikimo pobūdį visus virusus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: 1) plintančius kartu su programomis bei bylomis; 2) užgrobiančius diskelio arba disko pirmąjį – kelties – sektorių. Dabar dar išskiriama trečia grupė: plintantys tinklais virusai. Pirmosios grupės virusai vadinami tiesiog bylų virusais. Jie dažniausiai pažeidžia bylas, turinčias prievardžius: .bat, .com, .exe, .sys, .lib, .obj, .dot, .doc. Ypač pavojingi būna vykdomųjų bylų .exe ir .com virusai. Jie įsiterpia į bylos vidų – pradžią, vidurį ar pabaigą. Tuo pat metu virusas pakeičia bylos pradžią taip, kad pirmosiomis tos bylos komandomis tampa viruso komandos. Taigi virusas perima valdymą ir atlieka įvairiausius veiksmus, pavyzdžiui, ieško dar neužkrėstų bylų ir jas užkrečia, įkelia savo kopiją į pagrindinę atmintinę, sukelia įvairius efektus. Kelties virusai užkrečia diskelių arba diskų kelties (angl. boot) sektorius. Užkrėsdamas diską ar diskelį, virusas kelties sektoriuje esančią informaciją perkelia kitur, o ten įrašo pats save. Kai sisteminė kelties programa nuskaito kelties sektoriaus turinį, tai į pagrindinę atmintinę ji perkelia viruso programą ir perduoda jai valdymą. Tada virusas pradeda savo kenkėjišką darbą, t. y. įvairiai modeliuoja operacinės sistemos darbą. Smarkiai paplitę makrovirusai, kurie užkrečia „Word“ ir „Excel“ dokumentus, įkeldami savas kenkėjiškas makrokomandas ir šitaip juos apgadindami. Neretai minimi polimorfiniai virusai, kurie plisdami kiekvieną kartą keičia save. Netikri virusai Šiuo atveju kenkia ne patys virusai, o pranešimai apie juos. Įspėjimas apie virusus dažniausiai platina patys vartotojai, kurie išsiuntinėja gaudus laiškus su pranešimu apie pavojingą virusą visiems savo pažįstamiems. Per trumpa laika labai padaugėja pranešimų kopijų, ypač jei jos platinamos ir naujienų padaliniuose. Toks reikalingas ”balastas” užteršia kompiuterinius tinklus, sumažindamos informacijos persiuntimo spartą. “Ateities virusas” Iki šiol virusai buvo labai įkyrūs negu pavojingi. Jie sugadindavo duomenis, bet retai juos vogdavo. Specialistai mano, kad netrukus virusai taps daug pavojingesni. Praėjusi birželį virusų gaudytojai surado infekciją, kuri veikia kartu su ekrano uždanga Pretii – Park.exe. Ją siųsdavo kaip priedą prie elektroninio pašto. Įdiegus programą ji iš ”mIRC” programos vartotojų pavogdavo slaptažodžius ir kitus duomenis. Programa prisijungdavo prie išsiunčiamų laiškų. Kompanijų ”Simantec” ir “Network Associates” specialistai teigia kad, nauji virusai analizuoja aplinką, į kurią patenka ir patys save pakeičia. Pernai abi kompanijos pastebėjo, kad atsiranda daugiau polimorfinių virusų, keičiančių save, kad juos būtų sunkiau aptikti. Kad virusas sėkmingai plistų, jis neturi atkreipti į save dėmesio, todėl tokios pastebimos programos kaip ”Melisa” padaro paliginti ne daug žalos. Atsiranda virusų, kurie gadina duomenis pakeisdami atsitiktinius jų bitus. Vienas iš jų – “Compat” elektroninės skaičiuoklės ”Excel” bylose pakeičia laukelių reikšmes 5%. Antivirusines programas galima suskirstyti pagal jų veikimo pobūdį į tris pagrindines grupes: 1. Diagnostinės programos aptinka virusą, bet paprastai jo nesunaikina. Dažniausiai aptinkami jau žinomi virusai. Ką daryti su virusuotomis bylomis, turi nuspręsti pats vartotojas: jas išmesti ar, pasitelkus kitas antivirusines programas, gydyti, t. y. bandyti pašalinti virusą. 2. Gydančios programos ne tik aptinka virusą, bet ir išgydo nuo jo, t. y. pašalina viruso padarytas pasekmes. Ne visuomet ir ne visas bylas pavyksta išgydyti – kartais virusas jas labai smarkiai pakeičia. Dažniausiai diagnostinės ir gydančios programos būna drauge, neišskiriamos, t. y. randa virusą ir gydo nuo jo. 3. Budinčios programos paprastai įsimena duomenis apie programų ir diskų būklę ir tai nuolat kontroliuoja. Apie įtartinus veiksmus pranešama vartotojui. Antivirusinės programos padeda sunaikinti daugelį virusų, ypač anksčiau žinomų. Tačiau virusai vis tobulėja, kasdien atsiranda vis naujesnių, vis modernesnių, todėl reikia ir patiems stengtis išvengti virusuotų programų. Tam reikia laikytis tam tikrų profilaktikos priemonių. Išvardysime keletą būtiniausių. 1. Kiekvieną atsineštą iš kitur diskelį tikrinkite antivirusine programa (geriau keliomis). 2. Bylas kompiuteryje laikykite supakuotas – į tokias bylas virusas neprasiskverbia. 3. Pagrindinę programinę įrangą reikėtų sudėti į atskirą loginį diską ir apsaugoti jį nuo įrašymo, t. y. suteikti jam statusą „tik skaityti“ (tai galima padaryti specialiomis komandomis). 4. Nevykdykite neaiškių ar elektroninių paštu gautų programų. Pradėdami vykdyti naują programą, būtinai ją patikrinkite antivirusine programa. 5. Turėkite svarbiausių programų ir duomenų kopijas. Tai leis išvengti informacijos praradimo, jei virusas sugadintų kompiuteryje esančias bylas. Tai būtų pagrindinės saugumo priemonės. Įvairūs specialistai pateikia daugiau ir sudėtingesnių, kai ką sugalvosite ir patys intensyviau naudodamiesi kompiuteriu. IŠVADOS: Išvadose norėčiau pateikti keletą savo patarimų kaip sumažinti virusų daromą žalą: • periodiškai tikrindami diskus ir darbe naudojamas disketes naujausiomis prieš virusų programomis, nes naujų virusų atsiranda kasdien; • originalias disketes laikydami uždaras informacijai į rašyti. Tuomet virusas negalės patekti į jose esančiais programas ir visuomet galėsite užkrėstąją programą pakeisti gera; • periodiškai perrašydami į disketes, magneto optinius diskelius ar magnetinę juostelę svarbius duomenų failus, galėsite atkurti viruso sugadintus. Priedas: Iš kur kilęs virusas 1998 1999 2000 El. laiško priedai 32% 56% 87% Diskeliai(iš namų) 36% 25% 4% Internetas 9% 11% 1% Vidinis tinklas 3% 2% 1% Platinami CD 2% 0% 1% Demonstraciniai diskeliai 4% 2%

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!