Narkotikų problemos aktualumas

NARKOTIKAI Įvadas Narkotinės medžiagos egzistavo visais laikais ir visuose kultūrose. Deja jų paklausa labai greitai išplito stulbinančių mokslo ir technikos pasiekimų amžiuje civilizuotuose kraštuose. Kodėl taip atsitiko? Po didelių permainų, sugriuvus sienoms, narkotikai atkeliavo ir į Lietuvą. Narkotikų prekeiviams atsirado nauja dirva rinkai ir tranzitui. Specialistai teigia, kad taip neseniai atkeliavę narkotikai jau renka savo derlių. Kasmet Lietuvoje nuo jų miršta 250 – 300 žmonių. Ši problema opi visai visuomenei. Lietuvoje narkomanija gal kiek mažiau išplitusi negu kaimyninėse valstybėse. Pirmoji narkotikų banga buvo pastebėta 7-ojo dešimtmečio viduryje kaip hipių judėjimo atgarsis. Antrąkart paklausa padidėjo, kai buvo pradėtas gaminti naminis heroinas. Trečiasis – atkūrus nepriklausomybę, kai atsivėrė sienos, išaugo tranzitas iš Rytų. Problemos aktualumas Pirmaisiais nepriklausomybės metais narkotikų vartojimo beveik nepastebėta. 1995 m. buvo užregistruoti pavieniai atvejai. Pastarųjų metų statistika kelia didelį susirūpinimą, nes per paskutiniuosius penkerius metus narkomanų skaičius išaugo 10 kartų. Pastebima tendencija, kad narkotines medžiagas pradeda vartoti vis jaunesnio amžiaus moksleiviai. Studentų apklausos rodo, kad 9-10 % akademinio jaunimo vartoja narkotikus. Jau 1996 m. AIDS centras apklausė 288 atsitiktinius „sargio šventės dalyvius“: 28,5 procentų iš jų jau buvo mėginę narkotikų, 59 procentų turėjo draugų, mėginusių narkotikus, net 34,5 procentų apklaustųjų norėtų pamėginti, 37 procentų nuo 13 iki 18 metų moksleivių teigė, kad jų mokyklose platinamos narkotinės medžiagos (A. G. Davidavičienė, L. Stanionienė.Narkotikų vartojimo ir ŽIV/AIDS prevencija ugdymo institucijose,V.,2000 m.) 2000 m. Pavasarį UNISEF pasiūlė Baltijos šalims ir Lenkijai, naudojant greito vertinimo metodą, atlikti labiausiai pažeidžiamų grupių vaikų tyrimą dėl svaigiųjų medžiagų vartojimo. Tyrimo duomenys parodė problemų mastą: 81 % tiriamųjų (beveik visi berniukai) bent kartą vartojo kokį nors narkotiką. Alkoholis ir tabakas – Lietuvos senbuviai. Jie įteisinti kaip neišvengiama blogybė ir dar labiau plinta. Yra nuomonių, kad kova su narkomanija yra beviltiška, todėl kai kas siūlo narkotikus įteisinti. Gydytojas G. Anužis įrodinėja narkotikų legalizavimo būtinybę (Ekstra, 2000 m., Nr. 5). Jis tikina: „Norime mes to ar ne, bet kai kurie žmonės jau gimsta su polinkiu į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų...“ O štai penkiolikmetė Samanta sako: „Kai kas vartoja narkotikus todėl, kad visi pažįstami ir draugai juos vartoja, todėl ir labai sunku atsispirti“ (A. Ganeri „Narkotikai“, 1999 m., p. 71). Gerai žinoma, kad vaikai, matydami rūkančius, geriančius vyresniuosius, juos mėgdžioja. Menėtas gydytojas G. Anužis teigia, kad švietėjiškas darbas esąs neefektyvus. „Kuris iš narkotikus vartojančių žmonių nežino, kad tai pražūtinga?“ – klausia autorius. „Narkotikai veikia žmogaus organizmą. Jie gali keisti nuotaiką, elgesį, jutimus. Dėl piktnaudžiavimo narkotikais išsivysto psichinė ir fizinė priklausomybė, kai organizmas prie jų pripranta ir žmogus, norėdamas gerai jaustis, turi juos nuolat vartoti. Laiku nesustojus, tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net baigtis mirtimi. Graiku kalba narkotiko reikšmė yra – „stingdantis, apsvaiginantis“. Tai – medžiagos, slopinančios centrinę nervų sistemą ir sukeliančios narkozę. Nedideliais kiekiais naudojamos jos sukelia ypatingą psichinę būseną, vadinamą euforiją. Žmogus jaučia jaudulį, jėgų antplūdį, žvalumą, pagerėja nuotaiką, atsiveria neribotos galimybės. Kai kada lengviau ir stipriau apsvaigstama, atsipalaiduojama, jaučiama apgaulinga palaima. Tačiau narkotikų sukelta būsena labai pavojinga. Žmogus praranda realybės pojūtį, nepajėgia spręsti iškilusių problemų, nes mėgaujasi apgaulinga cheminių medžiagų sukelta psichikos ekstaze. Narkotikai paveikia gebėjimą logiškai protauti ir neleidžia suvokti, kokios pasekmės laukia besimėgaujančio jomis. Visos narkotinės medžiagos žmogų įklampina į priklausomybės liūną ir alina sveikatą. Anonimas septyniolikmetis apie narkotikus sako taip: - „Kažką jauti tik pradėjęs vartoti narkotikus. Vėliau laukia vien nemalonumai, nes vartoji tam, kad gyventum, o gyveni tik tam, kad vartotum ir „lomkių neturėtum“ („Sveikata“, 1997 m., Nr. 12)“. Žinia, kad paauglys vartoja narkotikus, šiandien gali pasibelsti į beveik kiekvieną šeimą. Labai vaizdžiai į klausimą kodėl atsako Augustė (Žurnalas „Lux“, 2000 m., Nr. 11): „Žmogaus smalsumas, o po to jo „noriu“ yra didesnis už visus pamokslavimus ir aiškinimus. Juk ir pati bandžiau narkotikus, norėdama sužinoti, kuo jie patraukia žmones. Atsipeikėjusi supratau, kad negrįžtamai praradau kažkurią dalį savęs, kažkurią labai gražią ir gerą dalį, kurios trūkumą jaučiu nuolat“. Deja, šiuolaikinio žmogaus dvasinis pasaulis skurdus. Daugelis žmonių išgyvena baisias krizes, nuovargio sindromą, netiki ateitimi. Ir tokios būsenos priežasčių ieško išorėje. Šiandieniniam žmogui nelengva suvokti, kad jis pats yra jį supančio pasaulio, kuriame jis gyvena, dalis. Jis tarsi atskiria save: čia – aš, o ten – pasaulis. Atsiskyręs savo viduje jaučia tuštumą, pasigenda pilnatvės pojūčio. Pasakius mediciniškai – jaučia diskomfortą. Tuo tarpu komforto pasiūla garsėja dideliu asortimentu ir patraukia net tuos žmones, kurie nebūtų ryžęsi svaigintis dėl pasibaisėtinos išvaizdos. Narkotikai – tai būdas, kaip prarasti baimę, o jų poveikis labai klastingas. Jeigu nuo alkoholio dar gali atbaidyti stiprus apsinuodijimas, sunkios pagirios, tai narkomano negalima niekuo atbaidyti. Štai 22 metų mergina E. M. („Lux“, 2001 m., Nr. 5) rašo: „Atsidūręs tarp apkvaišusių, koks esi pats, nepastebi jokio skirtumo. Kodėl? Ne tas rūpi. Skendai....ir malonumas buvo didelis... Galima sakyti – tai nuostabu, tik gal daugiau nereikia? Žinoma, vieni sakys – tai baisu, tai gali patikti TIK narkomanams. Kiti paklaus: „Kodėl daugiau nereikia, jei taip puiku?“ Kad ir kaip ten būtų, įdomu pažiūrėti į tai, ką tavo sąmonė gali iškrėsti (padengta sintetikos sluoksneliu), bet kartu tai ir baugina. Juk ne viską iš karto suvoki, kad ir kas tai bebūtų – pojūtis, vaizdinys ar garsas. Vėliau dar ilgai bandai tai prisiminti, perteikti žodžiais kitiems, tačiau...nepavyksta. To, ką matei ar girdėjai, pėdsakas bus ilgam likęs tavo viduje ir pabandyti jį iš ten ištraukti beprasmiška.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!