Nacionalinių pajamų apskaita skaidrės

2 tema. Nacionalinių pajamų apskaita.
◦ užsienio šalių subjektai.
Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – yra visų galutinių (baigtinių) prekių ir paslaugų, pagamintų šalies rezidentų per tam tikrą laikotarpį, rinkos kainų suma.
Bendras vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje tam tikru laikotarpiu, ir šalyje gautos pajamos iš užsienio gamybos veiksnių (užsienio įmonių, esančių Lietuvoje), tačiau nepriklauso pajamos, gautos iš šalies piliečių užsienyje. Tai yra pajamos, gautos tik šalies viduje.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) – yra visų galutinių (baigtinių) prekių ir paslaugų, pagamintų šalies teritorijoje per tam tikrą laikotarpį, rinkos kainų suma.
Kuo skiriasi BNP ir BVP?
Sugalvokime pavyzdžių, kada ūkinė veikla būtų įskaičiuota į BVP, bet ne į BNP, ir atvirkščiai.
Grynasis nacionalinis produktas
Grynasis nacionalinis produktas (GNP) – yra skaičiuojamas iš BNP atėmus amortizaciją (nusidėvėjimą): GNP = BNP – amortizacija.
Kuo skiriasi BNP ir GNP?
Bendrojo produkto skaičiavimas
Bendrojo produkto apskaičiavimas
BVP apskaičiavimą apsunkina šešėlinė ekonomika.
Šešėlinė ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą arba nusikalstamas veiklas, kai vengiama mokėti mokesčius.
BVP apskaičiavimui naudojami 3 pagrindiniai būdai:
◦ gamybos metodas;
◦ išlaidų apskaitos metodas;
◦ pajamų apskaitos metodas.
Gamybos metodas
Gamybos metodas išsirutuliuoja iš BVP apibrėžimo. Pirmiausia, reikia surasti prekių ir paslaugų vertes pinigais, o po to tas vertes padauginti iš kiekio ir sudėti:
Gamybos metodas
Tačiau šis metodas turi niuansų:
• dvigubas apskaičiavimas;
• sąlyginė vertė;
• laiko veiksnys.
Dvigubas apskaičiavimas
Būtina eliminuoti tarpinių produktų vertes.
• Galutinis produktas – prekė, skirta galutiniam vartojimui.
• Tarpinis produktas – prekė, panaudojama kaip sąnaudos gaminant kitas prekes.
Kartotinio prekių apskaičiavimo išvengiama, jei sumuojama kiekviename gamybos etape sukurta pridėtinė vertė.
• Pridėtinė vertė – skirtumas tarp įmonės pagamintos produkcijos rinkos kainos ir gamybai pirktų prekių kainų.
Dvigubas apskaičiavimas
Apskaičiuokime pridėtinę vertę?
Kiek priskaičiuotume, jei skaičiuotume visų produktų kainas?
Kiek sudaro visuminė pridėtinė vertė?
Gamybos stadija
Produkcijos kaina
Pridėtinė vertė
Ūkininkas užaugina grūdus
0,10 €

Grūdai paverčiami miltais
0,40 €

Iš miltų iškepama duona
0,80 €

Duona parduodama parduotuvėje
1,40 €

Sąlyginė vertė
BVP dydžio apskaičiavimui būtina įvertinti visą išleidžiamą produkciją. Tačiau ne viskas parduodama rinkoje (namų tvarkymas, ploto nuoma sau, pačių užauginti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!