Nacionalinio biudžeto kilmė, sudėtis bei balansas

Įvadas Nacionalinis biudžetas yra centrinės vyriausybės ir vietinės valdžios organų(Lietuvoje- savivaldybių) gaunamų pajamų ir daromų išlaidų tam tikro laikotarpio apyskaita, pateikta detalizuotais straipsniais. Tas laikotarpis yra fiskaliniai metai. Daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos fiskaliniai metai sutampa su kalendoriniais metais(sausio 1d. - gruodžio 31d.), tačiau ne visų(pvz.: JAV - spalio 1d. - rugsėjo 30d. ) – Skominas „Makroekonomika „ . Biudžetas Lietuvos praeityje. Aleksandro Jogailaičio metu(15 amžiaus paskutiniame dešimtmetyje) didysis Lietuvos kunigaikštis rūpinosi savo pajamų ir išlaidų sąmata. 1490 m. jis pareikalavo žinių iš savo sekretoriaus Jono Vladykos, kiek surinkta ir kiek suvartota valstybėje medaus(natūralinis mokestis); šitokia sąmata Lietuvos aktuose buvo vadinama skaičium(ličba – vsie spolna na ličbie položit ). Panašiai 15 – 16 a. buvo reikalaujama iš sričių valdytojų ir teritorialinių sąmatų; pvz., tas pats Aleksandras pareikalavo pajamų ir išlaidų sąmatos iš vietininko Nemiros. Karalienės Bono(16 a.) laikais dar daugiau imta rūpintis pajamų ir išlaidų provizorinėmis sąmatomis; vėliau tat dar aiškiau ėmė reikštis Stepono Batoro laikais. Iš senato ir seimo atstovų buvo renkama tam tikra komisija, kuri turėjo sudaryti valstybės pajamų ir išlaidų planą, vadinamąjį iždo skaičiaus sumatą. Sąmatos projektas, apsvarstytas toje komisijoje, po visų pataisų, galutine redakcija buvo priimamas seimo plenume. Vėliau aiškiai vartojama išlaidų spesifikacija. 1775 m. biudžete išlaidų dalyje jos išskirstytos atskirais straipsniais : 1)valdovui – karaliui, 2)nuolatinei tarybai, 3)maršalo departamntui, 4)kanclerio departamentui, 5)karo departamentui, 6)iždo departamentui , 7)įvairiems reikalams, paprastiems ir nepaprastiems. Bendra išlaidų suma 11 000 000 auksinių. 1776 m. biudžete bendrų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės išlaidų tabelis rodo šitokią specifikaciją: 1. Karaliui; 2.Kariuomenei; 3. Administracija ; a)maršalo departamentui, b)kanclerio departamentui, c)iždo departamentui, d)įvairiems reikalams. 4.Nepaprastoms ir nenumatytoms išlaidoms; Visa tat dar toliau buvo išspecializuota, pvz., kariuomenei ir t.t. Taigi dar prieš valstybės žlugimą turėjom biudžetą, kuriame galima pastebėti ir viešumo, ir tikrumo, ir išspecializavimo dėsnio . Gal būt, nebuvo tuomet dar aiškiai jam taikomi vieningumo ir pilnumo dėsniai. Valstybę padalijus, jos dalių biudžetai ėjo atitinkamų valstybių biudžetuose. Didžioji Lietuvos dalis atsidūrė Rusijoje, tad ir biudžetas sudarė dalį Rusijos imperijos biudžeto. Užnemunės(Suvalkų kr.) biudžetas ėjo Prūsijos karalystės, paskui Varšuvos kunigaikštijos ir Lenkijos karalystės biudžete. Lenkijos karalystės biudžetas buvo sudaromas smulkmeniškiau, negu tų laikų Rusijos biudžetas, ypač nuo kunigaikščio Druckio-Liubeckio ministeriavimo laikų Varšuvoje. Nuo 1866 m. Lenkijos karalystės, tad ir mūsų Užnemunės, biudžetas ėjo Rusijos valstybės biudžete. Čia Lietuvos biudžeto raida buvo pateikta paga Lietuviškąją enciklopediją. „Biudžeto‘‘ kilmė „ Žodis biudžetas pirmiausia pradėta vartoti Anglijoje. Kilęs iš seno prancūzų žodžio bouge arba boulgette, kaip išvestinio iš lot. Bulga , odinis krepšys . Anglai, perėmę tą žodį iš normanų , iš jo padrė budge arba budget ir suteikė šiam žodžiui ypatingą reikšmę : odinis krepšys, kuriame Anglijos iždo kancleris atsinešdavo į parlamentą savo finansinius projektus. Vėliau žodžiu „biudžetas „ pradėta suprasti patys finansiniai projektai , kuriuose būdavo nurodyta reikalaujami mokesčiai ir būsimos išlaidos . Iš Anglijos tą žodį vėl perėmė prancūzai , kurie nuo 1802 m. pradėjo jį oficialiai vartoti žodynuose ir finansų ūkio terminologijoje . 19 a. žodis biudžetas pasklido po visą pasaulį ir pradėta šiuo žodžiu žymėti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planas . Mes pasekėm rusų terminu ; prieškarinėje Viltyje mėginta rašyti biudžetas . Dabar biudžetas ekonomine prasme suprantama viešojo finansų ūkio tam tikram laiko tarpui ( paprastai vieniems metams ) skaitmeninis laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų priešpriešiais sustatymas ir išvedamas jų balansas .O juridine – įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas , kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos‘‘ . Analogiškas biudžeto sąvokos apibūdinimas pateikiamas ir Lietuvos enciklopdijoje. Nacionalinis biudžeto sudėtis Nacionalinis biudžetas Lietuvoje susideda iš : • valstybės biudžeto; • vietinėnės valdžios organų(savivaldybių) biudžeto; Nacionalinio biudžeto pajamos susideda iš: • mokestinės pajamos: -pajamų, pelno, ir turto mokesčiai: 1. fizinių asmenų pajamų mokestis(24-25%); 2. juridinių asmenų pelno mokestis(apie 6%, duomenys kinta); 3. turto mokesčiai(2%); -netiesioginiai verslo mokesčiai – mokesčiai gamybai(beveik 52%): 1. PVM(40%); 2. akcizai(apie 13% , ne visos apmokestinamos); 3. muitai(mažiau kaip 3%); 4. kiti mokesčiai (pvz: kelių, apie 2%); • nemokestinės pajamos (apie 10%): 1. pajamos, gautos pardavus valstybės turtą; 2. baudos; 3. pajamos, gautos konfiskavus turtą; Nacionalinio biudžeto pajamos, tūkst.Lt   1998 1999 2000 2001 2002* 2003* Mokestinės pajamos 8666290 8376071 8033120 8104680 8990814 9527807 Fizinių asmenų pajamų mokestis 2421738 2576394 2504272 2511614 2525860  2394400 Juridinių asmenų pelno mokestis 580234 360828 311681 259216 348028 503840 Turto mokestis 235014 246606 258503 284410 288082   Pridėtinės vertės mokestis 3612132 3466514 3419412 3511812 3858081  4164600 Akcizai 1340183 1318359 1209583 1295349 1582029  1641500 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai  245423 192611 142930 133831 119000   Kiti mokesčiai 231566 214759 186739 3610 269734   Nemokestinės pajamos 704987 605203 687521 1159713 1559331 610884 Lietuvos banko likutinis pelnas 9065 60252 36963 98552 61000   Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 39482 25795 58291 97339 89115**   Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 11005 7619 18490 21856 221600   Gautos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams 150283 172523 277781 256840 185662   Dividendai už akcijas 83278 32680 55235 39667 29000   Palūkanos už biudžeto depozitus 19683 16058 21884 40979 38390   Kitos pajamos už eksploatuojamą valstybės turtą 19 945 362 657     Pajamo iš baudų ir konfiskacijos 56319 45623 59823 56392 63700   Kitos nemokestinės pajamos 335853 243708 158692 67638 870864   Pajamos už parduotą ilgalaikį turtą 6488 2326 3001 1395 21767 31392 Iš viso pajamų: 9377765 8983600 8723642 9275641 10571911 10170083 1998 – 2001 m. duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio *2002 ir 2003m. (ne visi rasti) paimti iš www.finmin.lt ** 2002m. mokestis už valstybinius gamtos išteklius palyginimui iš mokestinių pajamų perkelti į nemokestines Pajamų procentinė dalis   1998 1999 2000 2001 2002 2003 Mokestinės pajamos 92,41 93,24 92,08 87,38 85,04 93,68 Nemokestinės pajamos 7,52 6,74 7,88 12,50 14,75 6,01 Pajamos už parduotą ilgalaikį turtą 0,07 0,03 0,03 0,02 0,21 0,31 Pagrindiniai mokesčiai į nacionalinį biudžetą Nacionalinio biudžeto išlaidos pasiskirsto maždaug taip: • ekonomikai(14 -15%); • socialinei sferai(apie 51%) iš jų: 1. švietimui(beveik 30%); 2. sveikatos apsaugai(1/3) iš jų: 1. valstybės valdymas(>8%); 2. krašto apsaugai(apie 4%); 3. viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai(12,5%); ◦ kitos nepaskirstytos išlaidos(apie 9%) Be to, be nacionalinio biudžeto yra socialinio draudimo biudžetas. Nacionalinio biudžeto išlaidos, tūkst..Lt   1998 1999 2000 2001 2002 2003 Ekonomikai 1608517 1115847 1147822 1164005 2145663 Butų ir komunalinis ūkis 482648 273762 231974 215158     Kuro ir energijos tiekimo paslaugos 129225 90797 86319 87937     Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija 658852 469908 589580 589319     Mineralinių išteklių gavyba, pramonė ir statyba 82531 38920 47058 69466     Transportas ir ryšiai 177262 166265 127434 130064     Kita ekonominė veikla 77999 76195 65457 72061     Socialinei sferai 4890476 4769066 4807570 5006146 5336632 Švietimas 2749894 2787578 2704121 2949302     Sveikatos priežiūra 658424 562157 607088 592142     Socialinė apsauga, globa ir rūpyba 990479 1023648 1116316 1081832     Sveikatingumas, rekreacija, kultūra 491679 395683 380045 382870     Kitoms valstybės funkcijoms 3416574 3223810 3512643 3703404 4190803 Bendrosios valstybės paslaugos 867200 760955 736498 817161     Krašto apsauga 446555 494274 611391 700331     Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1222739 973069 932568 966390     Išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms 880080 995512 1232186 1219522     Išlaidos 9915567 9108723 9468035 9873555 11673098 12247000 Duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio *2002 m. ir prognozuojami 2003m. duomenys rasti: www.finimin.lt Nacionalinio biudžeto balansas Nacionalinio biudžeto perteklius ar deficitas priklauso nuo gaunamų pajamų ir išleidžiamų išlaidų ar vyriausybės vykdomos politikos šalies ekonomikai reguliuoti. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos – biudžetas yra deficitinis, o jei išlaidos mažesnės už gaunamas pajamas – valstybės biudžetas yra perteklinis (žr.biudžeto pajamos ir išlaidos). Biudžeto pajamos ir išlaidos, tūkst. Lt Metai Pajamos Išlaidos Perteklius/ deficitas (-) 1998 9377765 9915567 -537802 1999 8983600 9108723 -125123 2000 8723642 9468035 -744393 2001 9275641 9873554 -597913 2002 10571911 11673098 -1101187 2003 10170083 12247000 -2076917 • Duomenys iš Lietuvos statistikos metraščio • prognozuojami 2003 m. duomenys iš www.finmin.lt Išvados Finansinių išteklių svarbiausias šaltinis, žinomas nuo senų laikų, yra mokesčiai, kuriuos mes mokame. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, tai valstybė yra priversta imti paskolas ir kartu daryti papildomas išlaidas, t.y. mokėti palūkanas arba vykdyti mokesčių didinimo politiką. Didžiausią įtaką valstybės biudžeto įplaukoms turi keturi pagrindiniai mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Nacionalinio biudžeto išlaidų dinamika Nacionalinis biudžetas praranda pajamas ne tik dėl mokesčių administravimo problemų, bet ir dėl įvairių lengvatų atskiroms interesų grupėms. 2003m. dėl neatsakingo Neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo, nedidinant minimalios mėnesio algos (MMA) pajamos į biudžetą sumažės. Vietoj to šiomis lėšomis būtų galima išspręsti Sveikatos apsaugos sistemos, taip pat savivaldybių finansinius deficitus. Naudota literatūra: 1. Lietuvos statistikos metraštis.- Vilnius, 2002; 2. Navickas V. Valstybės skolos ir biudžeto deficito tarpusavio sąveika. Inžinerinė ekonomika.- Kaunas: Technologija, Nr.3, 2001; 3. Visuotinė Lietuvos enciklopedija 3 dalis; 4. Skominas „Makroekonomika“; 5. Vitoldas Meidūnas ir Pranas Puzinauskas „Finansai“; 6. http://www.finmin.lt; 7. http://www.std.lt; 8. htttp://www.lrinka.lt;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!