Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Kontekstas, kūrybos analizė

MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS KONTEKSTAS KULTŪRINIS KONTEKSTAS. Baroko literatūra pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje. XVII a. išplito visoje Europoje. Renesanso metu visatos centre buvo kūrybingas ir intelektualus žmogus, optimistiškai tikintis, kad gali keisti pasaulį: Mažvydas tiki, kad žmonės gali tobulėti dvasiškai ir intelektualiai, Daukša įsitikinęs, kad protingi argumentai įtikins bajorus neapleisti lietuvių kalbos, Radvanas tiki, kad bajorus galima išmokyti drąsos kovoti už savo valstybę. Baroko žmogus yra pesimistiškesnis: jis nebetiki, kad pats gali keisti pasaulį pagal savo norus. Žmogus čia junta ne savo didybę, o mirtingumą ir menkumą. Žmogus negali pažinti nei savęs, nei pasaulio, jis priklauso nuo Dievo valios (nėra savo likimo kalvis). Mirtis ir laikinumas tampa svarbiausiomis baroko literatūros temomis. Rašytojai orientuojasi į gyvenimą po mirties, nes žemišką buvimą laiko laikina stotele, teatru, kuriame žmogus atlieka savo vaidmenį. Šias idėjas randame ir Sarbievijaus poezijoje. Jam artima ir stoicizmo filosofija: laikinumo ir mirties akivaizdoje žmogus neturi palūžti, privalo likti stiprus, ištvermingas ir doras, grumtis su savo aistromis bei ydomis. Anot jo, jog tik dorybė skiria žmones nuo žvėrių, tik dorybės kupina dvasia pajėgi pakilti aukštyn ir aplankyti Dievo būstus. BIOGRAFINIS–LITERATŪRINIS KONTEKSTAS. Motiejus Kazimieras Sarbievijus buvo garsiausias XVII a. I pusės Lietuvos poetas, žinomas visoje Europoje (vadinamas „krikščionių Horacijumi“). Jis buvo jėzuitas, tad vadovavosi krikščioniškosios pasaulėvokos samprata, pagal kurią žmogus privalo būti doras, kuklus, morališkai stiprus ir principingas. Tačiau ir jo biografija rodo, kad poetas taip pat buvo nuodėmingas: 1625 m. buvo netikėtai parsiųstas iš Romos, kur studijavo teologiją. Manoma, kad jaunasis jėzuitas pernelyg puikavosi savo poetiniais pasiekimais, norėta jį apsaugoti nuo tuščios šlovės pagundų. Galbūt dėl to jo poezijoje dažna tuštybės kritika. Būdamas Varšuvoje, kur ėjo karaliaus rūmų pamokslininko pareigas, pajuto, kad žmogus, gyvenantis visuomenėje, neišvengiamai dalyvauja konkurencijos žaidimuose: Sarbievijus buvo imtas įtarinėti priešiška karaliui veikla, kelis kartus rado atplėštus savo laiškus. Viename laiške taip aprašė patirtis karaliaus rūmuose: „Niekada negalvojau apie rūmų apkalbas ar apie titulus. Tai pakankamai gerai įrodo mano pastovi vienatvė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!