Motina Liudo Vasario motina buvo viena iš priežasčių, dėl kurios Liudas Vasaris įstojo į seminariją ir po to taip ilgai svyravo, negalėdamas apsispręsti. Liudo motina buvo jautri, tyli, be galo pamaldinga. Jinai norėjo, kad vienas iš jo sūnų taptų kunigu ir Liudas buvo tarsi jos viltis. Pirmoje dalyje pirmąkart grįžęs atostogoms Liudą ji sutiko neaprėpiamu džiaugsmu su džiaugsmo ašaromis akyse, kad vat, pagaliau, jos sūnus sutanotas. Trečioje dalyje Liudas, atvažiavęs į tėviškę beveik galutinai apsisprendęs dėl kunigystės, susitinka su motinos nusiminimu, skausmu. Jis supranta, kad jeigu jis mestų kunigystę, motina to neištvertų. Liucė Liucė buvo graži mergaitė, apie 20 metų, tamsiaplaukė, saule įdegusi. Truputį kumpa jos nosis ir greitai mėtomi spindinčių akių žvilgsniai darė jos veidą drąsų ir net iššaukiantį. Varstė akimis jaunesniuosius kunigus, kiekvienam ką nors pasakydama, nusišypsodama arba nusijuokdama trumpu, bet skardžiu kaip varpelis balsu. Liucę Vasaris pažino dar mokydamasis seminarijoje. Ji gyveno kaimyninėje klebonijoje. Liucę auklėjo klebonas, beveik visą gyvenimą manė, kad neturi tėvų, bet netoli savo mirties sužinojo,kad ją auklė jos tikras tėvas. Liucė pabudino Vasario pirmuosius, moterišku žavesiu sužadintus, jausmus. Ji buvo neeilinė mergaitė, vaikiška, drąsi, pašėlusi laukinukė, kuri jautė potraukį kunigams Mergina pamilsta šį nedrasų, uždarą klierikėlį, kuris negalėjo atsakyti jai tuo pačiu, bet tai tik iš išorės, o viduje išgyveno panašius jausmus kaip ir ji. Liucė apsigyvena Vasario sieloje, sudarydama tą intymųjį pasaulį, iš kurio Vasaris randa sau įkvėpimo, motyvacijos bresti, stiprėti, siekti kažko geresnio: “Tad reikia augti, stiprėti, vyriškėti. Pasižymėti Liucės akyse dabar jam atrodė svarbiau, negu įgyti gerą reputaciją seminarijos vyresnybės akyse.” Liucė norėjo duoti Vasariui jo sielai trukstančios laimės, laisvės, išganymo. Tačiau stengdamasi tai padaryti, ji traukė Vasarį nuo juo kunigystės, nuo altoriaus, kildama Vasariui abejones, dvilypumą. Nepaisant tų visų bandymų, jų meilė neturėjo jokios ateities, jokios prasmės. Mokydamasis paskutiniaisias metais seminarijoje, Vasaris net stengėsi pamirtšti Liucę. Bet vis dėlto Liucė “ilgą laiką buvo jo vidaus atspara ir jo optimizmo šaltinis." O tokia atspara tada jam buvo labai reikalinga. Liucė – pirmoji, kam pavyko sukilti Vasariui abejonių dėl jo paskirties, pašaukimo, atsirado dvilypumas. Po seminarijos Vasaris išvažiuoja į Kalnynus, kur netoliese jau susituokusi su Brazgiu ir turėjusi mažą vaiką gyveno Liucė. Ponia Brazgienė buvo graži, bet provinciališka poniutė, sveika, atvira ir truputį linkusi nutukti Atvykdamas pas ją į sviečius, Vasaris jau nematė to išdykusio, laukinio charakterio, tos linksmybės, to specialiai siunčiamo jam žvilgsnio. Jinai buvo atidavusi šeimos reikalams bei buvo ištikima savo vyrui ir mažam vaikui – Vytukui. Trečiojoje romano dalyje Liudas ir Liucė susitinka po dešimties metų. „Ponia Glaudžiuvienė atrodė tikra miestietė: su bubikopfu, paliesėjusi, dabojanti "linijas", naudojanti pudrą ir lūpų pieštuką, puošni ir elegantiška. Kas liko iš buvusios Liucijos? Plaukų spalva, profilis, veido bruožai, balso tembras... Bet ji elgėsi ir kalbėjo visai kitaip. Buvusios ekspansijos ir tiesioginio nuoširdumo beveik nė pėdsako. Ji žvelgė ramiai, beveik net šaltai, kalbėjo saikingai rinkdama žodžius, juokėsi atsargiai, vengdama raukšlių. Lygiais puslankiais išpešioti ir nudailinti jos antakiai dabar nesikilnojo, kaip anksčiau, ir iš juodų akių nė sykio neištryško kaitri liepsnelė.” Meilė lyg ir atsinaujino, tačiau įvyko jau visai priešingai, Liucė jau nebegalėjo kažką duoti Vasariui: “Ko gi man pagaliau laukti? Mano vyras, kadangi manęs nemyli, nėr per daug nė įkyrus. Esu aprūpinta. Na, o gyvenimą stengiuosi sau paįvairinti per daug nesivaržydama. Kas čia man? Greit jau pasensiu — tuomet galas.” Netrukus mirė žmogus, dėl kurios gyveno Liucė – Vytukas, ir ji, nebegalėdama jau kažkuo gyventi, kažkuo tikėti, matydama, kad Liudas myli kitą, nusinuodijo. Staiga skaitytojas sužino, kad Liudas vis dar jaučia ryšį su Liuce „Man atrodo, kad Liucija yra fatališkai įsipynusi į mano gyvenimą ir kad nuo jos pareina mudviejų abiejų tolimesnis likimas. Ji tarsi kužda man, kad aš neturiu teisės mylėti kitą moterį ir kad mano laimė visuomet bus apkartinta jos nelaimiu Jis žinojo tik viena: kad Auksę myli, o ponios Liucijos gailisi.” Liucės mirtis Liudą labai sukrėtė. Juk Liucė lydėjo jį nuo pat jaunystės. Ji buvo jo pirmoji meilė, pirmoji, sukėlusi sieloje maištą prieš dvasininko gyvenimo taisykles, pirmoji jo poezijos kritikė. Liucės pasitraukimas iš gyvenimo buvo svarbiausia priežastis Liudo apsisprendimui. Nepažįstamoji Antroji Liudo Vasario moteris — tai Katedros Nepažįstamoji. Ji buvo dar jauna, bet jau pilno subrendimo amžiuje. Ji buvo aukšta ir liekna, apsitaisiusi tamsiu rūbu, o galvą ir veidą apsigaubusi baltu šaliu. Jos tamsūs plaukai ties kakta ir smilkiniais kontrastu pabrėžė ir to šalio baltumą, ir pailgo jos veido švelnų ir šviesų rausvumą Ji — reali, bet kartu ir Liudo įsivaizduota moteris. Apsigaubusi baltu šaliu, visada tolima ir paslaptinga, ji Liudui atrodė romantiška, tobula, napasiekiama. Galbūt gerai, kad Liudas atsispyrė pagundai susidurti su ja akis į akį: “Tas jo neišdrįsimas pažvelgti iš arti į jos veidą, gal būt, išgelbėjo nuo kartaus žlugimo gražiausią jo jaunystės viziją, kuri dar ilgai saugojo jautrią ir pavojingą jo dvasios kertelę.” Ši beveik nežemiška jaunojo poeto mūza įkvėpė ir paskatino Liudą kurti. Baronienė Rainakienė Didelės įtakos Liudo Vasario apsisprendimo kelyje turėjo Kalnynuose pažinta baronienė Rainakienė. Pirmą kartą jis susitiko Rainakienę, kai jinai jodinėjo. Ši grakšti moteris sujaudino poetišką Vasario sielą. “Tai buvo jauna ir labai graži ponia,
Šį darbą sudaro 1480 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!