Moterų vaidmuo Liudo Vasario gyvenime

Moterų vaidmuo Liudo Vasario gyvenime Šiame referate bandoma aptarti, kokią įtaką Liudo Vasario asmenybės vystymuisi padarė jo gyvenime sutiktos moterys. Nuspręsta aptarti tris moteris – Liuciją, baronienę Rainakienę ir Auksę Gražulytę. Daugiausia dėmesio referate skiriama Liucijai, pasirodančiai visose trijose romano dalyse, mažiau – baronienei ir Auksei. Referato pabaigoje pateikiamas apibendrinimas. Panelė Liucija – ponia Brazgienė – ponia Glaudžiuvienė Pirmoje romano dalyje ,,Bandymų dienos“ vasaros atostogų metu Liudas Vasaris susipažįsta su Kleviškių klebono giminaite Liucija, kuri savo jaunatviškumu, žaismingumu ir energingumu pirmoji palieka ryškesnį pėdsaką jo širdyje. Liucija pamilsta užsisklendusį, nedrąsų jaunąjį klieriką, kuris negali atsakyti jai tuo pačiu, tačiau vidiniame pasaulyje išgyvena panašius jausmus. Matydamasis su Liucija Vasaris įžvelgia joje moterį, patrauklią jam tiek savo vidumi, tiek išore. Pažintis su Liucija pažadina Vasario širdyje troškimą džiaugtis žemiška gyvenimo laime, budina žmogišką prigimtį, vyriškas ambicijas, norą patikti moterims, skatina Vasarį siekti geresnio, tobulėti: “Tad reikia augti, stiprėti, vyriškėti. Pasižymėti Liucės akyse dabar jam atrodė svarbiau, negu įgyti gerą reputaciją seminarijos vyresnybės akyse.” Vasaris patiria pirmuosius meilės išgyvenimus kaimynų giminaitei, kuri vilioja jį dar nepatirtu jausmu, atsivėrimo gyvenimui ir jo džiaugsmui galimybe, tačiau kartu jis didelėmis pastangomis mėgina užslopinti meilės jausmą, kunigystėje ieškodamas savo pašaukimo ir išsigelbėjimo. Nors Liucija aiškiai parodo savo palankumą Vasariui, šis vis dėlto pasirenka kunigo kelią padėdamas tašką Liucės viltims dėl bendros ateities. Nors Liucijos mėginimai ,,atplėšti“ Vasarį nuo altoriaus ir grąžinti jam žemišką laimę neduoda apčiuopiamų rezultatų, ji apsigyvena Vasario sieloje tapdama jo kūrybinio įkvėpimo ir optimizmo šaltiniu. Antroje romano dalyje ,,Eina gyvenimas“, nusivylusi dėl neišsipildžiusios meilės, Liucė nusprendžia be meilės tekėti už seniai jai dėmesį rodančio daktaro Brazgio, tikėdamasi Vasarį išsaugoti bent kaip šeimos draugą. Į savo vestuves Liucija ateina juodai apsirengusi, tarsi demonstruodama atsiskyrimą nuo gyvenimo džiaugsmo, o į pirmas Vasario mišias – pasipuošusi baltu šaliu, panaši į nuotaką. Anot K. Ambraso, ,,ir vestuvės, ir primicijos buvo savotiškas taškas, nuo kurio prasidėjo abiejų ėjimas – vienos iki savižudybės, kito – iki išsivadavimo.“ Gimus sūnui, Liucija neišsipildžiusią jaunystės meilę Vasariui nukreipia į Vytuką. Galima teigti, kad antroje romano dalyje Liucijos ir Vasario santykiai jau vien tik draugiški. Vasaris ją retkarčiais aplanko, jo jaunystės jausmai blėsta matant Liuciją, besidžiaugiančią motinyste. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Liucijos vyras daktaras Brazgys žūsta, o Vasaris išvyksta iš Lietuvos. Trečioje romano dalyje ,,Išsivadavimas“ Liudas Vasaris ir Liucija susitinka po dešimties metų. Liucija labai pasikeitusi: ji – moderni, turtinga, antrą kartą ištekėjusi Kauno ponia. Kadangi Vasaris imasi mokyti Liucijos sūnų Vytuką ir nuolat bendrauja su ponia Glaudžiuviene, jų bendravimas pamažu perauga į rimtesnius santykius. Judviejų meilė atsinaujina, tačiau Liucija nieko nebegali duoti Vasariui, nes yra palūžusi, morališkai smukusi, niekinanti ją supančius žmones, matanti gyvenimą kaip tuštumą, nieko iš jo nebesitikinti: ,,Ko gi man pagaliau laukti? Mano vyras, kadangi manęs nemyli, nėr per daug nė įkyrus. Esu aprūpinta. Na, o gyvenimą stengiuosi sau paįvairinti per daug nesivaržydama. Kas čia man? Greit jau pasensiu — tuomet galas.” Po kurio laiko Vasaris susipažįsta su Aukse ir ją pamilsta, tačiau vis negali nutraukti savo santykių su Liucija. Kai jie pagaliau išsiskiria, plaučių uždegimu suserga jos sūnus Vytukas. Vaikas miršta, Liucija puola į depresiją, sūnaus mirtį suvokia kaip bausmę už jungtuves su nemylimu žmogumi, už palaidą gyvenimą po pirmojo vyro mirties. Negana to, paaiškėja, kad kanauninkas Kimša yra tikrasis Liucijos tėvas. Suvokusi savo neteisėtą gimimą, netekusi Vasario artumo ir savo vienintelės paguodos – Vytuko, Liucija ryžtasi užbaigti savo gyvenimą. K. Ambrasas teigia, kad ,,Liucės savižudybė buvo ne vien jos depresijos aktas, bet ir išsūkis aplinkai, nesusitaikymas su savo lemtim, protestas.“ Liucijos mirtis sukrečia Vasarį, kadangi ši moteris lydėjo jį nuo pat jaunystės, buvo pirmoji jo meilė ir poezijos kritikė, pirmoji jo vidiniame pasaulyje sukėlė dvejones dėl kunigo pašaukimo. Liucijos mirtis suteikė Vasariui skausmo, bet jis buvo reikalingas, kadangi paskatino Vasarį greičiau apsispręsti dėl savo ateities. Liucės savižudybė skatina romano atomazgą - Liudas Vasaris sėda rašyti pareiškimo apie pasitraukimą iš kunigystės. Pasak K. Ambraso, ,,Vasario išsivadavimui reikėjo mylimiausios gyvenime moters aukos“. Liucija yra moteris, daugiausia paveikusi Liudo Vasario gyvenimą, kadangi ji nėra vienalytė veikėja, ji pasirodo romane tarsi kaip trys skirtingos moterys, lydinčios Vasarį nuo pačios pradžios iki galutino savęs suradimo. Pirmiausia ji panelė Liucė, pažadinusi Vasario širdyje troškimą džiaugtis žemiška gyvenimo laime ir meilės ilgesį. Paskui ji tampa daktaro žmona ponia Brazgiene ir atlieka laimingos šeimininės ir motinos rolę. Galiausiai, netekusi vyro, ji išteka antrą kartą ir tampa Glaudžiuviene – modernia, prabangiai gyvenčia ponia, tačiau iš tikrųjų palūžusia ir morališkai smukusia moterimi. Romane tarp Liucijos ir Vasario brėžiama paralelė. Kaip rašo V. Daujotytė, ,,juodai apsirengusi Liucija išeina į šeimą kaip būsimoji motina, Vasaris į parapiją kaip dvasios tėvas, Liucija randa ramybę motinystėje, Liudas bando įsitvirtinti kūryboje. Liucija netenka šeimos ir nelaimingai išteka antrą kartą, Liudas išgyvena pašaukimo krizę.“ Pasak V. Kubiliaus, svarbus Liucijos nuopelnas yra tas, kad ji Vasariui ,,atveria amžinąjį moteriškumą kaip meninės kūrybos šaltinį“. Anot V. Mykolaičio-Putino, meniškiausias jo romano charakteris priklauso būtent Liucijai. Panelės Liucės personažas išreiškia gyvenimo grožį, tačiau, kaip rašo K. Ambrasas, ,,tolesnis Liucės likimas atskleidžia, kaip tą gyvenimišką grožio idealą buržuazinė visuomenė iš pradžių subanalina, sumiesčionina, o paskui ir visiškai sužlugdo, priveda prie vidinio, dvasinio išsekimo, pagaliau prie savižudybės“. Liucės meilė Vasariui tęsėsi visą jos gyvenimą, tačiau nelaimingai, kunigas negalėjo vesti ištekėjusios ir vaiką turinčios moters. O pats Vasaris ar tikrai mylėjo Liuciją? Literatūros kritikai pabrėžia, kad Liucija yra svarbiausia moteris Vasario gyvenime. Pavyzdžiui, V. Daujotytė rašo, kad ,,Liucija yra vienintelė moteris Vasario gyvenime. Su ja jis kaip vyras simboliškai išgyvena visą jausmų ir žmogiškųjų sutarčių gamą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!