Liudo Vasario poeto kelias (kalbėjimas)

Kalbėjimo įskaita

Liudo Vasario poeto kelias

Kiekvieno žmogaus tikslas šiame pasaulyje yra nugyventi gyvenimą naudingai, tapti visaverte asmenybe, įprasminti savo būtį ir gyvenimo pabaigoje nesigailėti dėl neteisingai priimtų sprendimų. Deja, savęs pažinimas bei gyvenimo prasmės paieškos užtrunka be galo ilgai, priverčia žmogų kentėti bei trukdo atrasti sielos ramybę. Tokią sudėtingą žmogaus padėtį ir gyvenimo kelio paiešką, puikiai atskleidžia Vincas Mykolaitis - Putinas savo psichologiniame, intelektualiniame kūrinyje „Altorių šešėly“. Romane vaizduojama Liudo Vasario iškunigėjimo istorija, sprendžiama poeto ir kunigo pašaukimo nesuderinamumo problema.

Romano „Altorių šešėly“ laikas trunka aštuoniolika metų – nuo Liudo Vasario įstojimo į kunigų seminariją iki prašymo išeiti. Visus tuos metus Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą: kaip suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai, jam, poetinės prigimties žmogui, yra svetimi. Jau pačioje jaunystėje Liudo Vasario asmenybę ir ateitį kūrė tėvai bei aplinka. Begalinis tėvų noras šeimoje turėti didį žmogų - kunigą, kuriuo galėtų didžiuotis, nepaliko Liudui Vasariui kito pasirinkimo, kaip tik stoti į kunigų seminariją. Jo idealas bei autoritetas, Maironis, skatino jį būti nepriekaištingu kunigu bei tobulu poetu. Jis žavėjosi jo patriotiškumu, pamaldumu ir didžiais tėvynės labui nuveiktais darbais. Nors pats jaunuolis abejojo savo pamaldumu, tačiau manė, kad laikui bėgant atras tikrąjį savo kunigavimo malonumą, įrodys sau ir kitiems, kad gali suderinti ir kūrybą, ir kunigystę. Tačiau vėliau jis supranto, kad būtų geru kunigu – reikėjo turėti pašaukimą, o jis jo neturėjo... Dar didesnes vidines kovas, jo ir taip neramiame gyvenime, sukėlė pirmoji simpatija – Liucija: ,,Liucė buvo pirmoji moteris, kuri sužadino Vasario vaizduotę ir jo jaunuolišką ambiciją.“ Liudas Vasaris bijojo ir buvo per silpnas, kad galėtų paprieštarauti tėvų valiai ir juos nuvilti, todėl paprasčiausiai užsisklendė savyje ir niekam nerodydamas savo skausmo, tyliai kentėjo. Taigi, literatūrai jis jautėsi pašauktas, o kunigystė buvo tėvų norų ir tradicijų primesta „tobulo“ gyvenimo forma Liudui Vasariui. Šios tradicijos prasmingumo jis nesuvokė, nors tėvams toks pasirinkimas liko savaime suprantamas ir neginčytinai prasmingas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!