Moterų paveikslai Sofoklio kūrinyje „Antigonė“

Jeigu reikėtų išskirti labiausiai kontrastuojančius veikėjų paveikslus remiantis kokiu nors kūriniu, tikriausiai pats puikiausias pavyzdys būtų žymiausio ir talentingiausio graikų tragiko, Atėnų piliečio, sukūrusio per 120 tragedijų, Sofoklio žymiausias visų laikų kūrinys, tragedija „Antigonė“ ir joje vaizduojami Antigonės bei jos sesers Ismenės paveikslai. Jie kūrinyje yra labiausiai kontrastuojantys ir įdomiausi. Nepaisant visko, jie saviti. Tad šioje kalboje aptarsiu Antigonės bei Ismenės vaizduojamus kūrinyje paveikslus ir juos sugretinsiu.
​Antigonė - drąsi, ryžtinga, už tradicines vertybes kovojanti moteris. Jos neįtikėtinai didelė drąsa ir požiūris į vertybes išskiria iš Antigonę visų Sofoklio tragedijos veikėjų. Ji įprasmina gražiausią literatūrinį moters paveikslą savo asmeninėmis savybėmis. Jos išdidume regima stipri valia, gilus protas, dar gilesnis jausmas ir skausmas. Ji nors ir yra gana jauna, bet jau suspėjo pajusti gyvenimo laimę ir panieką. Tad būdama Edipo, pasmerktojo aklojo tėvo duktė, patyrusi viešą šeimos gėdą turi pasirinkti, ar pasiduoti neteisybei, ar pakilti aukščiau visų ir kovoti iki galo. Būtent todėl Antigonė pasirenka pastarąjį variantą. Ji buvo tas žmogus, kuris nepaisydamas tuo metu moterų beteisiškumo, baimės valdovui, drįso stoti į nuožmią kovą su valdžioje didelės reikšmės turėjusiu Kreontu. Tikriausiai jei ne Polineiko ir Eteoklio kova, Antigonės kova su Kreontu nei nebūtų prasidėjusi, tačiau šis įvykis ir Kreonto aklas požiūris į vertybes išprovokavo drąsiąją Antigonę, kuri yra visiška Kreonto priešingybė. Kreontas nesutiko palaidoti Polineiko, nes jis anot jo buvo bendruomenės išdavikas, tačiau Antigonei yra nesvarbu, nes kad ir kaip Polineikas atrodytų prasikaltęs, jis yra Antigonės kraujas: „Jokios nėr gėdos kraujo gimines mylėti.“. Tad Antigonė kovoja už svarbiausias šeimos vertybes, tradicijas ir protėvių papročius, kurie ją iškelia kaip ypatingą moterį, kuri kovodama už teisybę miršta kaip neteisingo karaliaus įsakymo auka, tačiau jos mirtis garbinga, ieškanti teisybės ir besipriešinanti nedorybei. Taigi, Antigonė kūrinyje iškyla kaip drąsi, ryžtinga ir už svarbiausias tradicines vertybes kovojanti moteris, nebijanti nieko.
​Ismenė Sofoklio tragedijoje iškyla kaip visiška savo sesers...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!