Sofoklio tragedijos „Antigonė“ moterų charakteriai

Žymus graikų tragikas Sofoklis gimęs 495 m. pr. Kr. iki šiol yra laikomas vienu talentingiausių savo laikmečio dramaturgų. Sofoklio tragedijos buvo unikalios, deja, jų liko tik septynios, tarp kurių išliko ir žymioji tragedija „Antigonė“. Tragedija, kuri buvo parašyta remiantis Tėbų mitų ciklu.
Dramoje pasakojama apie Antigonės brolių Eteoklio ir Polinieko dvikovą. Viskas prasideda tada, kai vienas paskelbiamas tėvynės gynėju, o kitas – jos išdaviku. Karalius Kreontas uždraudžia dukterėčiai Antigonei palaidoti savo brolį, kuris išdavė Tėbus. Antigonė nepaklūsta karaliui, apeliuodama į nerašytus tradicinius įstatymus ir sulaukia bausmės. Kreontas persigalvoja, tačiau per vėlai - Antigonė, dėdės uždaryta urve, atima sau gyvybę.
Šioje kalboje aptarsiu Sofoklio tragedijos “Antigonė” vaizduojamus moterų paveikslus. Tai kontrastuojantys veikėjai – Antigonės ir jos sesers Ismenės paveikslai – skirtingi charakteriai, skirtingos asmeninės vertybės.
Antigonė - pagrindinė įspūdingiausios ir labiausiai sukrečiančios Sofoklio tragedijos herojė – tarsi humanizmo principo simbolio statusą įgyjusi figūra, įprasminusi moters ryžtą pasipriešinti nusistovėjusioms taisyklėms, kurios įtvirtina moterų nevisavertiškumą ir drąsiai kovojusi už žmogiškąsias vertybes.
Kreonto draudimas palaidoti brolį Polineiką, Antigonę ir Ismenę verčia rinktis tam tikrą elgesio kryptį.
Antigonė supranta, kad jos drąsus apsisprendimas palaidoti brolį, sukels konfliktą. Suvokia pasekmes, realiai įvertina savo ir karaliaus jėgas. Jai nesvarbus Kreonto draudimas, nes religija, jos priedermė ir pareiga laikytis tradicijų, kurias sukūrė dievai bei meilė broliui jai užima didesnę vietą gyvenime. Nepalaidoti brolio jai yra skaudžiau už mirtį. Tai rodo, kad ji yra dvasiškai stipri ir laisva.
Ji nepaklūsta Karaliaus įsakymams ir žiauriai valdžiai, kuri pamynė ne tik pamatines žmogaus vertybes ir protėvių tradicijas, tačiau engė ir ją, kaip moterį, kuri neturi teisių. Čia atskleidžiami lyčių dominavimo ir nuolankumo aspektai. Antigonė pamina tuo metu nustatytą moterų beteisiškumą. Ji paklūsta ne valdžios nustatytiems įstatymams, bet drąsiai kovoja už žmogiškąsias vertybes – draudimas palaidoti brolį nusižengia žmogiškumo normoms.
Nors ji buvo nubausta mirties bausme, Antigonė nesigailėjo už savo poelgį, neatsižadėjo savo įsitikinimų, nes suvokia, kad jos misija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!