Moters vaidmuo rytų islamiškoje ir vakarų krikščioniškoje kultūrose

 Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas Knygotyros ir dokumentotyros institutas Eglė Taraskevičiūtė LEIDYBOS STUDIJŲ PROGRAMOS studentė (1 kursas 2 grupė) MOTERS VAIDMUO RYTŲ ISLAMIŠKOJE IR VAKARŲ KRIKŠČIONIŠKOJE KULTŪROSE referatas Vilnius, 2007 Šiandienos visuomenėje, plintant internacionalizmui, atsiradus galimybei laisvam darbo jėgos judėjimui pasaulyje bei daugumai vakarietiškųjų valstybių virstant didžiuliais tautų katilais, vis dažniau ima rastis konfliktai skirtingų kultūrų individų tarpe. Opiausias ir vienas aktualiausių šiuo metu tokio pobūdžio konfliktų yra tarp vakarų krikščioniškojo pasaulio ir rytų islamiškojo. Skirtingos vertybės, tradicijos bei moralės normos, besimaišydamos tarpusavyje sukelia tiek vienos tiek kitos pusės nepasitenkinimą ir tam tikrą konfrontaciją. Didžiausią skirtumą tarp šių kultūrų galima matyti, ko gero, panagrinėjus vakarietišką krikščioniškąjį bei rytų islamiškąjį požiūrį į moterį. Silpnosios lyties statusą itin svarbu žinoti moterims ir merginoms, ilgesniam laikui važiuojančioms į islamą išpažįstančią valstybę, besiruošiančioms tekėti už kitatikio ar priimti musulmonų tikėjimą. Čia pabandysiu atskleisti svarbiausius ir pagrindinius moters vaidmens skirtumus, kurių nežinojimas, mažų mažiausiai, galėtų sukelti kultūrinį šoką. Moteris musulmoniškuose kraštuose Moteris vakarų pasaulyje Moters apibrėžimas Moteris islame turi žymiai griežčiau apibrėžtą vaidmenį, nei vakarų kultūroje. Jau Mahometas, musulmonų pranašas, savo pamokslais bei gyvenimo pavyzdžiu apibrėžė formalaus moters statuso islame rėmus. Nors musulmonai didžiuodamiesi skelbia, kad islamas – egalitaristinė religija (prieš Dievą visi lygūs nepriklausomai nuo socialinės padėties, lyties ir amžiaus), tačiau socialinė realybė skiriasi nuo skelbiamos Korano puslapiuose [3]. Moteris musulmoniškuose kraštuose yra visiškai priklausoma nuo vyro. Netgi nėra svarbu ar tas vyras yra sutuoktinis, tėvas, brolis, sūnus, visvien jis bus viršesnis už moterį. Moteris visuomenėje egzistuoja tik tam kad sukurtų šeimą. Apskritai visa moters veikla ir egzistavimas įmanomas tik šeimos aplinkoje, ji gali būti žmona, dukra, sesuo, bet už šeimos rato moteris tarsi neegzistuoja. Socialiniu požiūriu kalbėti apie moters padėtį islame tolygu kalbėti apie jos padėtį šeimoje. Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje moteris gali pati rinktis savo gyvenimo būdą, veiklą, jau nekalbant apie sutuoktinį ar dėvimų drabužių stilių. Moteris čia gali būti kartu ir religinga, ir kūrybinga. Taip pat moteris gali būti laisvamanė. Vakaruose yra visiškai įprasta, kad šeimoje žmona uždirba daugiau nei vyras ir niekas nesistebi, jei vyras rūpinasi vaikais bei namų buitimi, o moteris išlaiko visą šeimą. Istorijos eigoje vakarų kultūros moterys atkakliai kovojo dėl savo teisių ir lygių galimybių su vyrais, ko beveik visai nebuvo islamiškose šalyse. Moterų išsivadavimo judėjimas vakaruose paplito nuo 1960 metų. Tarptautinė Moters diena, kuri apžymima visame pasaulyje – realus šio judėjimo įrodymas [1]. Moteris vakaruose privalo gauti lygias sąlygas visose gyvenimo srityse, tokias, kokias turi ir vyrai, ir tik etiketo dalimi liko tokie papročiai, kaip, kad vyras turi paimti moters paltą ar atidaryti automobilio dureles damai. Moters savarankiškumas Musulmonai, kaltinami, jog moterys yra islamo religijos nuvertinamos ar net laikomos antraeiliais asmenimis, griežtai šį priekaištą atmeta. Pasak jų, moterys turi daug privilegijų, viena jų yra ta, kad joms niekuo nereikia rūpintis, viską už jas padaro ir nusprendžia vyrai. Koranas vyrams prisako rūpintis moterimi taip, kad jai nieko netrūktų [3]. Tėvas privalo surasti savo dukrai tinkamą vyrą, o ištekanti moteris iš savo būsimo vyro turi gauti materialinę dovaną, kurią, skyrybų ar sutuoktinio netekties atveju galėtų panaudoti kaip laikiną pajamų šaltinį, na, o ištekėjusi musulmonė turi būti pilnai išlaikoma savo teisėto vyro. Moters savarankiškumas vakarų pasaulyje jau seniai neapsiroboja vien namų ruoša ir vaikų auginimu. Dar daugiau, moteris vakaruose vis dažniau renkasi gyvenimą drauge su vyru nesusituokus ar net vienišės gyvenimo būdą. Kadangi vakaruose jau beveik išnyko šeimos maitintojo kaip vyro sąvoka, moterys nebenori kurti šeimų, kol neturi tvirto pagrindo po kojomis, tai yra nuolatinių ir stabilių pajamų, kilimo karjeros laiptais galimybės, savarankiškos ir nepriklausomos moters statuso visuomenėje [8]. Sutuoktinių skaičius Poliginija: Musulmonui islamas leidžia turėti keturias žmonas. Toks reiškinys realybėje pasitaiko daugiau turtingų vyrų tarpe, mat religija skelbia, kad vyras privalo išlaikyti visas savo žmonas ir visus su jomis susilauktus vaikus. Šiuolaikinė musulmonų teisė pridėjo dar viena reikalavimą – pirmoji žmona turi duoti sutikimą dėl kitų vyro santuokų. Anksčiau į moters nuomonę dėmesys kreipiamas nebuvo ir vyras galėdavo tuoktis savo nuožiūra [3]. Monogamija: Vakarų krikščioniškuose kraštuose įprasta, kad šeimas kuria du žmonės – vyras ir moteris. Jei vyras turi daugiau nei vieną moterį, kuomet yra vedęs, tai laikoma nusikaltimu prieš Dievą ir visuomenę. Moteriai čia galioja tokios pačios taisyklės kaip ir vyrui. Kartą ištekėjusi moteris turėtų būti ištikima savo vyrui iki gyvenimo galo, tačiau dabar toks teiginys tapo tik krikščionių bažnyčios raginimu. Realybėje imta toleruoti trumpalaikius santykius, moteris gali keisti savo gyvenimo draugus taip dažnai, kaip ji to nori ir nebūti smerkiama visuomenės akyse, priešingai nei islamiškoje rytų kultūroje [5]. Smurtas prieš moterį Tam tikra prasme galima sakyti, kad musulmonų kultūroje yra įteisintas smurtas prieš moterį. Žinoma, smurtavimas priimtinas tik turint tam pagrindą. Pagrindu musulmonas gali laikyti, pavyzdžiui, žmonos atsisakymą patenkinti vyro lytinius poreikius. Smurtą prieš moterį pateisina ir Koranas, kuris skelbia, kad po vyro perspėjimo ir pakartotinio moters atsisakymo dalytis lova, nepaklūstančiai sutuoktinei galima ir net reikia suduoti. Smurtas prie moterį vakaruose yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Veikia daugybė įstaigų, į kurias gali kreiptis susilaukusios smurto iš savo sutuoktinio moterys ir ten gauti atitinkamą pagalbą. Smurtas prieš moterį laikomas rimta problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Apranga Musulmonė moteris neįsivaizduojama be čadros, tradicinės moterų aprangos detalės islamiškose šalyse. Čadra, pasak musulmonų, simbolizuoja moters garbę, orumą, padorumą, švarą bei neliečiamybę. Čadra saugo moters grožį nuo pašalinių, ypač vyrų, akių. Moteris turi atrodyti graži tik namie, savo sutuoktinio akivaizdoje. Laikantis šios tradicijos moters nuomonės nėra paisoma ir ji negali rengtis madingais bei spalvingais drabužiais iš madų žurnalų, mat tokiu atveju sukeltų aplinkiniams abejonių dėl savo padorumo. Dėvėdama čadrą moteris turi susilaikyti nuo bet kokių žestų, kurie sukeltų aistrą svetimiems vyrams [1]. Vakaruose moterų apranga, visų pirmiausia, remiasi mados tendencijomis. Pagal aprangą neretai galima nustatyti ir moters statusą bei užimamas pareigas. Vakarietiška moteris ieško išskirtinumo, nori atrodyti patraukli ne tik savo sutuoktiniui, bet ir aplinkiniams – bendradarbiams, draugams, giminaičiams. Priešingai nei musulmonė, vakarietiška moteris namuose pripratusi dėvėti chalatą, pižamą, vaikščioti su plaukų suktukais ir tik ypatingais atvejais stengiasi atrodyti patraukli sutuoktiniui buitinėje namų aplinkoje. Ateities perspektyva Nepaisant visų šių tradicijų, kurių tvirtai yra laikomasi ir šiandien, reikia pripažinti, kad XX–XXI a. moters padėtis pakito į gerąją pusę. Kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose jos įgyja pilietinių teisių ir laisvių. Moterims jau liesta balsuoti, jos gali užsiimti veikla už šeimos ribų, įgyti deramą išsilavinimą ir ateityje galimybių moterims tik daugės. Tačiau modernių musulmonių kol kas yra nedaug. Daugelis moterų ir merginų, ypač mažesniuose miestuose ir provincijose, vis dar yra engiamos ir užguitos, visiškai priklausomos nuo savo šeimos vyrų, mat musulmoniškų šalių politika linkusi nesikišti į privačius šeimų reikalus, o būtent jose yra dar giliai išlikusios senosios musulmonų tradicijos [3]. Deja, vakarietėms moterims pranašaujama perspektyva nėra pati šviesiausia. Jau dabar daugėja moterų sergančių nervinėmis ligomis – anoreksija, bulimija, depresija – kurių priežastis yra įtemptas gyvenimo būdas, nuolatos patiriamas stresas ir atsakomybė, krintanti ant silpnosios lyties pečių. Moteris, iš prigimties būdama jautresnė ir emocingesnė nei vyras, į tuos pačius sunkumus reaguoja daug audringiau ir išgyvena daugiau stiprių emocijų. Taip pat, iš dalies dėl vakarietiško gyvenimo būdo, moterys vis mažiau gimdo vaikų ir motinystės amžius svyra į ketvirtos dešimties pusę. Šio reiškinio išdava ta, kad vakarietiška visuomenė senėja, mirštamumas gerokai lenkia gimstamumo rodiklius, jau dabar prasideda demografinė Europos ir kitų vakarietiškų valstybių krizė. Priešingai yra islamo kultūroje, ten susituokti jauno amžiaus yra įprasta ir dažnai vyrauja nuomonė, kad reikia turėti tiek vaikų, kiek Alachas duos. Taip pat atsiranda vakariečių moterų savo noru atsiverčiančių į islamą ir tampančių musulmonėmis. Tą salygoje noras būti globojamai ir neturėti jokių rūpesčių, kuriuos turėtų spręsti viena moteris – juk musulmoniškoje šeimoje viskuo pasirūpina vyras [4] [5] . IŠVADOS: Pagrindiniai skirtumai: • Moters savarankiškumas. Vakaruose moteris turi daug didesnes galimybes veikti savarankiškai ir priimti sprendimus, kurie jai atrodo teisingi. Musulmonų moteris yra labiau priklausoma nuo vyro ir visos šeimos, kiekvienas jos savarankiškas veiksmas turi turėti šeimos, ypač vyro, pritarimą. Tas pats galioja ir valstybių mastu. Musulmonės moterys užima mažiau reikšmingų pozicijų politikoje, versle nei vyrai, įprasta, kad musulmonė uždirba (jei jos šeima pritarė moters sprendimui susirasti darbą) mažiau nei jos sutuoktinis. Tuo tarpu vakaruose moterys yra lygios vyrams ir pasitaiko tik pavieniai nelygybės atvejai, dėl kurių moterys turi teisę skųstis ir reikalauti teisingumo. • Apranga. Vakaruose moteris gali rengtis ką panorėjusi. Apranga priklauso nuo moters skonio ir grožio supratimo. Musulmonų kraštuose moterų apranga yra priežčiau reglamentuojama papročių ir įsisenėjusių tradicijų. Net jei moderni musulmonė gali išeiti į viešumą nedengdama savo veido, tai musulmonų šventyklose moteris privalo tai daryti ir čia netaikomos jokios išimtys. Pagrindiniai panašumai: • Tiek musulmonų kraštuose, tiek vakaruose šeima neįsivaizduojama be moters. Moteris – gimdytoja, priprasta, kad moteris rūpinasi vaikais ir namų aplinka. Tiesa, vakaruose moters vaidmuo namuose vis mažėja. Vakarietiška krikščioniškoji ir rytų islamiškoji kultūros yra pernelyg skirtingos, kad galima būtų spręsti, kuri iš jų pranašesnė, teisingesnė ar vertesnė. Prijaučiantys islamui kaltina vakariečius amoralumu ir ištvirkimu, o vakariečiai sako, kad musulmonai pažeidinėja žmogaus teises ir neracionaliai laikosi įsikibę senųjų tradicijų, iš kurių daugelis nepritinka šiuolaikiniam pasauliui. Moters statusas abiejose kultūrose neabejotinai skiriasi ir nėra reikalo sakyti, kad kažkurioje ir šių kultūrų moterys nėra pakankamai gerbiamos ar vertinamos. Galbūt, jei vakariečiai įsigilintų į musulmonų tradicijų esmę ir atvirkščiai, įtampa tarp šių dviejų kultūrinių pasaulių sumažėtų ir abiejose pusėse leistų pamatyti laimingą savo esama padėtimi moterį. INFORMACIJOS ŠALTINIAI: 1) ABDALATI, Chamuda. Moterų padėtis islame [interaktyvus]. Prieiga:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!