Moters paveikslas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“

Prancūzų istorikas Žiulis Mišlė yra pasakęs „Moteris yra dieviškų prieštaravimų stebuklas.“ Iš tiesų moteris įvairiuose kūriniuose, mituose ar apsakymuose yra prieštaraujanti, norinti valdyti, įvesti savo taisykles, trokštanti, jog jos žodis būtų paskutinis. Nors moterys to siekia Antikoje, nė viena neturėjo daug teisių. Sakoma, kad moteris privalo rūpintis savo namų jaukumu ir šviesumu, o ne teisiniais reikalais, kurie, anot Antikos kūrėjų, buvo vyriški reikalai, į kuriuos moterys negalėdavo kišti nosies. Sakoma, jog vienintelė sritis, kur visuomeniškai gali reikštis moteris-vaikų auginimas, jų auklėjimas bei namų tvarka. Antikoje moteris buvo suprantama, kaip deivė, lyg ypatinga būtybė. Senovės Graikijoje moteris nebuvo laikoma valstybės piliete. Net didieji išminčiai, filosofai, kurių darbais ir mintimis remiamasi iki šių dienų, moterį laikė menkesniu, vyrui neprilygstančiu padaru. Likus tik 7 dramaturgo kūrinių, kiekvienas esame skaite žymiąją tragedijų karalienę „Antigonę“. Svarbu pabrėžti, kad šis kūrinys yra itin prasmingas, bei nepaprastas ir svarbiausia - atskleidžia du skirtingus ir aktualius moterų charakterius.
Sofoklis vaizdavo žmones realesnius, Antigonė tai puikiai atspindi. Antigonė yra vienas iš gražiausių moters paveikslų pasaulio literatūroje. Jos iškeliamos vertybės išlieka ir yra svarbios iki šių dienų. Ji yra pagrindinė įspūdingiausios ir labiausiai sukrečiančios Antikos laikotarpio dramaturo Sofoklio tragedijos herojė, jau senai yra virtusi viena centrinių, itin didelį simbolinį krūvį įgijusių Vakarų kultūros figūrų, kuri įprasmina nepaprastos moters vaidmenį ir yra tarsi tam tikras moters etalonas. Jos maištingumo reikšmė bei idėjų vertė iškelia jos paveikslą aukščiau visko. Antigonė yra basalygiškai stipri asmenybė, pasižyminti drąsa, principingumu bei užsispyrimu, ji bet kokia kaina siekia savo tikslo nepaisant kitų nuomonės. Ši asmenybė stengiasi apginti jai svarbiausias vertybes : šeimą, garbę, teisybę ir pradėti kovą prieš tironiją tam, kad išsaugotų savo moterišką orumą. Jos išdidume galime įžvelgti stiprią valią bei gilų protą, dar gilesnis jausmas ir skausmas. Ji jauna, bet jau suspėjo pajausti gyvenimo laimę ir panieką. Epido pasmerktojo aklo tėvo duktė, patyrusi viešą šeimos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!