Antigonės paveikslas Sofoklio tragedijoje ,,Antigonė“

Sofoklis – žymus graikų tragikas, Atėnų pilietis. Per savo gyvenimą jis laimėjo 24 kartus tragikų konkurse, sukūręs net 120 tragedijų, iš kurių išliko tik 7. Viena iš jų yra ,,Antigonė“, parašyta remiantis Tėbų mitų ciklu. Šiame kūrinyje, pagrindinės veikėjos Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis, susiginčijo dėl valdžios. Eteoklis išvijo Polineiką ir užėmė sostą. Tada Polineikas su savo armija puolė miestą, abu broliai žuvo, karaliaus valdžią perėmė dėdė Kreontas. Jis įsako Eteoklį palaidoti, o Polineiką palikti nelaidotą, taip parodydamas mirusiajam, protėvių ir dievų papročiam nepagarbą, norėdamas Polineiką išniekinti. Žuvusiųjų sesuo Antigonė nepaklūsta įsakymui ir ryžtasi palaidoti brolį. Antigonė šiame kūrinyje atlieka svarbiausią vaidmenį. Apie jos paveikslą šiandien ir pakalbėsiu.
Antigonė – stipri, ryžtinga ir drąsi mergina, kartu mylinti ir jautri. Kreontui uždraudus palaidoti Polineiką, Antigonė nepaiso karaliaus-žmogaus įsakymo, nes ji žino, kad žmogiškumui nenusižengė. Sargybiniui atvedus Antigonę pas Kreontą, Antigonė neneigė savo padarytos ,,nuodėmės“. Visi valdovo prieštaravimai gauna Antigonės atkirtį. Priekaištai neteko prasmės, Antigonė nesivadovauja įstatymais, ji vadovaujasi žmogiškaisiais, dievų moralės nuostatais. Ji nebijojo išsiskirti iš kitų savo nuomone, jai nebuvo gėda, priešingai – jai buvo ramu, nes ji žinojo, kad Polineiko palaikai nebuvo palikti išniekinti. Kreontui buvo svarbiausia – taika ir drausmė, valdžia, o Antigonei – šeimos, giminės tradicijos, protėvių papročiai, bei dievų žodis. Antigonė net ir žinodama pasekmes, garbingai palaidojo savo tikrą brolį, tos pačios močios ir tėvo.
Taip pat, Antigonė įrodo, kad lytis yra paskutinis kriterijus kuris gali nulemti gyvenimiškus sprendimus. Anuot Kreonto, moteris negali spręsti ar turėti nuomonės rimtuose ,,vyriškuose“ sprendimuose. Antigonė pašiepia vyriškosios lyties dominavimo idėją, lyčių nelygybę, ji žino, kad ne lytimi matuojamas ryžtas, o žmogaus vertybėmis bei įsitikinimais, ji visada išlieka tvirtos nuomonės, kokios buvo ir prieš tai. Antigonė buvo ypatinga, ji pasižymėjo savo drąsa, ji nebuvo kaip visos tuometinės moterys, ji nenorėjo klausyti Kreonto vien dėl to, nes jis vyras, ji tvirtai žinojo savo įsitikinimus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!