Moteriškumo samprata poemoje "Gražina"

Gražina... Jau pats vardas byloja apie moters grožį. O A.Mickevičiaus herojinėje poemoje moters grožis ne tik išorinis, bet trykštantis iš sielos gelmių. Apie netradicišką moterį rašoma „Gražinoje“. Moteris – karžygė. Štai kaip buvo praminta kunigaikščio Liutauro žmona. Ir ne dėl ūgio ar vyriškų pečių, o dėl stiprios, drąsios karžygės dvasios.
Gražina buvo visų gražiausia mergina. Visi Lietuvoje žinojo, jog kitos tokios, kaip už Liutauro ištekėjusios, Lydos kunigaikštystėj niekur nebuvo. Nors ji „nebe pirmos jaunystės“, subrendusi, išmintinga ir sumani, tačiau nuo jos vis dar dvelkė vasaros valiūkiška gaiva. Bet buvo ir kita kunigaikštienės pusė – ji vis laukė, kol kas nors jos įsčiose prabus... Lygi ūgiu Gražina buvo su Liutauru, moters pečių platumas stebino visus, bet, nepaisant vyriško, stambaus jos sudėjimo, veidas moters buvo stebuklingai dailus.
Tačiau ir jos „širdis į vyro panešėjo“, gražiame kūne slėpėsi stipri, vyriška dvasia. Jau nuo mažens Gražina nemėgo nei verpsčių, nei mergautinių žaislų... Ją traukė tik arkliai ir karo menas... Ne veltui ištekėjusi už kunigaikščio ji tapo tikra karžygė, o ne turtuose besimaudanti išlepinta ponia. Ir daug kas, sutikę Liutauro žmoną, jai lenkdavosi, manydami, jog rodo nuolankumą savo valdovui...
Kunigaikštis besąlygiškai pasitikėjo Gražina. Jie kartu spręsdavo ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!