Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje "Gražina"

Prieš kelis šimtus metų Adomas Mickevičius sukūrė romantinę istorinę poemą „Gražina“. Kūrinio pagrindinė veikėja ir yra Gražina, kurios paveiksle autorius įkūnijo pačius svarbiausius moteriškus ir net vyriškus bruožus.
Nors jau nebe pirmos jaunystės, Gražina buvo labai graži moteris. Ji „tarp Lietuvos gražuolių pagarsėjus kaip už visas gražiausia mergina“. Traukė savo grožiu lyg magnetas. Išvaizdos Gražinai galėjo daug kas pavydėti. Net ir vardas daug ką iškart pasako. Tačiau dar gražesnė buvo moters siela. Ji buvo labai jautri, geraširdė, ypač savo vyrui kunigaikščiui Liutaurui. Visą laiką Gražina neapleido žmonos pareigų ir rūpinosi savo vyru. A. Mickevičius Gražinos paveikslui priskiria pačius gražiausius ir tauriausius bruožus, kuria idealą.
Viduramžiais tikrai nebuvo įprasta matyti moteris su vyriškais drabužiais. Bet tai nieko nereiškė kunigaikštienei. Ji dažnai dėdavosi šarvus. Patiko Gražinai medžioklių triukšmas, kovos. Moters net širdis buvo panaši į vyro. „Į verpstę ir mergaitinius žaislus iš tolo ji su paieka veizėjo“. Net kaimiečiai ir tarnai sutikę Gražiną palaikydavo ją vyru, nusilenkdavo kaip kunigaikščiui. Taigi moters sieloje yra ir maža kertelė vyriškumo.
Nepajėgusi perkalbėti Liutauro, Gražina išvijo kryžiuočių pasiuntinius ir, pati apsišarvavusi vyro ginklais, niekieno nepažinta, vedė karius į mūšį prieš amžinuosius lietuvių priešus kryžiuočius. Nors kunigaikštienė darė klaidų prisisegdama kardą, besisvaidydama juo, ji mūšio įkarštyje „tarp vanagų tarytum aras nardo“. Bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!