Moteriškumo samprata Mickevičiaus poemoje "Gražina"

Gražina – valdovo Liutauro žmona, kunigaikštienė. Ji šioje poemoje pavaizduojama kaip tobula žmona, nepakartojama moteris, nuostabus žmogus. A.Mickevičius ją išaukština, Gražina tampa moteriškumo idealu. Ji ne tokia kaip visos. Juk eilinė moteris ir negalėtų tapti kunigaikščio žmona. Kunigaikštienė išskirtinio grožio, kūno, sielos, kitokios mąstysenos ir kitokio gyvenimo būdo moteris. Nors savo stotu, ir pomėgiais ji panašėtų į vyrą, kita jos pusė ypatingai moteriška.
Nežinodamas, kas ji ir nematydamas jos veido galėjai pamanyti, kad ji ne moteris, o vyras. Kunigaikštienė buvo aukšta, plačių pečių, galinga.
Ūgiu nė kiek neatsiliko ji“.
Išmintinga, rimta ir netuščiagarbe moterimi vaizduojama Gražina.
Jaunam jos veidui tiko dyvinai“.
Ji netardavo be reikalo nė vieno žodžio, neleisdavo atspėti jos minčių ir jausmų. Galbūt nenorėjo sukelti pilyje nereikalingų kalbų, beverčių apkalbų. Turbūt dėl to ji buvo gerbiama tarnų ir kitų žmonių. Mat nesipuikavo savo padėtimi, netuščiažodžiavo ir nelaikė savęs viršesne už kitus.
Valdovė nevaizduojama kaip namų šeimininkė.
„Į verpstę ir mergautinius žaislus
Iš tolo ji su panieka žiūrėjo“.
Jai labiau patiko kovos, jodinėjimas, medžioklė. Autorius taip nusakydamas šios idealios moters pomėgius, išreiškia palankumą moterims, kurios nėra silpnoji lytis ir kurios nebijo vyriškų darbų.
Ne be reikalo Gražiną sutikę kaimiečiai, kartais jai lenkdavosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!