Mokomosios praktikos ataskaita: Konstitucinis Teismas

Mokomoji praktika tai savarankiškas darbas, kurio metu paskaitų metu įgytos teorinės žinios gilinamos savarankiškai studijuojant teisės norminius aktus ir specialiąją literatūra, bei praktiškai taikant konkrečiose užduotyse pateiktose praktinėse situacijose. Mokomąją praktiką sudaro trys dalys- 1)teorinės temos analizė; 2) įstatymų analizė; 3)praktinių sitacijų analizė.
Analizuojama teorinė tema – „Konstitucinio Teismo veiklos pagrindai ir priimamų nutarimų teisinė galia“. Analizuojant šią temą buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija(toliau darbe Konstitucija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymu(toliau darbe Konstitucinio Teismo įstatymas), Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Konstitucinio Teismo nutarimais, bei specialiąja teisine literatūra. Analizės bei lyginamuoju metodu pateikiama Konstitucinio Teismo koncepcija Lietuvos Respublikos valdžios institucijų sistemoje. Nagrinėjant Konstitucinio Teismo nutarimus susidūriau su didele teorinės bei praktinės medžiagos apimtimi, kurią aprobuoti buvo pakankamai nelengva, o atsirinkti tinkamus epizodus darbui pakankamai problematiška.
Įstatymų analizė susideda iš dviejų užduočių, kurių sprendimui reikėjo pasitelkti Konstituciją, atitinkamų metų Teismų įstatymo redakcijas,Lietuvos Respublikos įstatymą „dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo atitinkamas redakcijas, Konstitucinio Teismo nutarimus.
Praktinių situacijų sprendimui prireikė pasinaudoti Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodeksu(toliau darbe ATPK), Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu(toliau darbe CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu(toliau darbe CPK), bei atitinkamais įstatymais ir poįstatyminiais aktais.
Įstatymų analizė, bei praktinių situacijų sprendimas įtvirtina teorinių žinių pritaikymą konkrečiose(šiuo atveju užduotyse nurodytose)situacijose, bei padeda tinkamai suvokti praktinę teisės aktų reikšmę ir konkrečią naudą.
H. Kelsenas savo veikale „Grynoji teisės teorija“ pažymi: „Teisinė tvarka yra ne koordinuotų to paties lygmens normų sistema, o skirtingų teisės normų lygmenų hierarchija. Ją vienija ryšys, kurį lemia ta aplinkybė, kad pagal kitą normą sukurtos normos galiojimas grindžiamas ta kita norma, o pastarosios kūrimą savo ruožtu apibrėžia dar kita. Tai – regresija, kuri galiausiai baigiasi preziumuojama pamatine norma.“ 2 Iš to galima būtų reziumuoti jog kiekvienos valstybės teisinė tvarka – teisėtvarka, remiasi tam tikrų teisės aktų subordinacijos principu, bei tarpusavio hierarchija, kurios viršūnėje - pamatinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!