Konstitucinė teisė bei Konstitucinis Teismas

Konstitucinė teisė yra svarbiausia teisės šaka, kurios normos įtvirtina ir reglamentuoja žmogaus teisinę padėtį, visuomenės politikos santvarkos pagrindus, valstybės valdžios organizmą ir veiklos pagrindus, taip pat savivaldos pagrindus.
2. žmogaus ir valstybės santykiai (pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir pareigos).
Lietuvos respublikos konstitucijos 3 skirsnis Visuomenė ir valstybė 38 str. ir 48 str. skelbia, kad valstybė prisiima atsakomybę už nuosavybę, tėvystę, kultūros išsaugojimą, mokslo vystymą – valstybės pareiga užtikrinti ir padėti realizuoti šias teises ir nuostatas.
Viešoji valdžia apima ir savivaldą (kas yra seimas, vyriausybė). Valdžioje yra nustatomos jėgos ir galios, kurias riboja Konstitucija. Siekdami saugumo, dalį savo teisių atiduodame valdžiai, kuri turi teisę apgint mus, o dėl tų pačių mūsų pavestų galių ji tampa grėsminga.
Valdžios tikslas – tarnauti žmonėms. Tai apibrėžia Konstitucijos 5 str., kuriame skelbiama, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija, o visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Konstitucijos 25 str. apibrėžia žmogaus teises. Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.
Kalbant apie konstitucinę teisę, pagrindinis būdas apribot šakas – objektas. Kiekviena šaka turi savo objektą.
Kitas kriterijus – reguliavimo metodas. Jei sakome, kad objektas – tie visuomenės santykiai, kuriuos reguliuoja, tai metodas – kaip reguliuoja. Jį nulemia visuomeninių santykių specifika (vienaip reguliuojami turtiniai santykiai, kitaip – saugo teisė).
Yra du pagrindiniai reguliavimo metodai:
1. imperatyvusis (įpareigojamieji ir draudžiamieji paliepimai);
2. dispozityvusis (draudžiamoji ir leidžiamieji paliepimai).
Įsipareigojamieji paliepimai dažnai vadinami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!