Mokesčių raida 1923 – 1940 metų laikotarpiu

Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Renkant mokesčius gaunamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, jos funkcijoms finansuoti. Kita vertus, mokesčiai – vienas nacionalinių pajamų perskirstymo būdų, plačiai naudojamas kartu su pinigų apyvarta, kreditavimu ir kt., kurio dėka gaunama didžioji dalis valstybės pajamų.
atlikti. Tai gali būti apsaugos veikla, komercinė bei gamybinė veikla ir pan. Veikdama įvairias funkcijas per valdimo institucijas, vykdo valstybės vyriausybė. Juk valdžia nieko negamina ir neparduoda, tai reiškia jog ir nekuria piniginių vertybių, bet turi kiekvienais metais išleisti labai daug lėšų tokioms funkcijoms kaip: krašto gynybai ir valstybės valdymo aparatui išlaikyti, atsargoms sudaryti ir įvairių rūšių prekėms bei paslaugoms pirkti, pensijoms ir palūkanoms už paskolas mokėti. O gi visą tai atlykti ir padeda mokėsčiai.
Taigi mokėsčiai yra privalomi fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai valstybei ir jos vietos valdžios institucijoms. Tai svarbiausias valstybės pajamų šaltinis, vienas iš jos egzistavimo pagrindų , vyraujanti biudžeto įplaukų akumuliavimo forma. Mokesčiai padeda paskirstyti ir perskirstyti dalį nacionalinių pajamų.1 Tai kad mokesčiai yra visuotinai privalomi, reiškia ne tik privalomumą mokėti mokestį, bet ir griežtai laikytis teisės aktais nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pažvelkime į Mokesčių administravimo įstatymą: „Apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas – su Finansų ministerija suderinta centrinio mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas.“2 Jeigu mokesčio mokėtojas nevykdo ar netinkamsi vykdo nustatytą mokestinę prievolę, jam gali būti taikomos įstatymo numatytos poveikio priemonės: priskaičiuoti delspinigiai, skiriamos baudos, taikomas priverstinis mokestinio įsiskolinimo išieškojimas, taikomos administracinės ar baudžiamosios sankcijos.
2. MOKESČIŲ RAIDA 1923 – 1940 METŲ LAIKOTARPIU
1922 m. spalio 1 d. įvedus lito valiutą, mokesčiai Lietuvoje sudarė pagrindinę biudžeto bendrųjų pajamų dalį. Faktiškai mokestinių pajamų lyginamasis svoris biudžeto pajamose buvo didesnis, nes į biudžeto pajamas būdavo įtraukiamos valstybinių įmonių bei valstybinių turtų bendrosios pajamos, neatmetant jų eksploatavimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!