Mokesčių kilmė, vaidmuo, raida

Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Renkant mokesčius gaunamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, jų funkcijoms finansuoti. Mokesčiai kaip pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas susijęs tiek su valstybės, tiek su visų krašto ūkio subjektų ir gyventojų materialiniais interesais, teise nustatyti valstybinius mokesčius turi tik įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, veikianti visos valstybės vardu.
1.Istorinė mokesčių apžvalga
Jau minėta, kad apmokestinimo faktai buvo žinomi prieš šešis tūkstančius metų. Tuo laiku vyko karai ir reikėjo daug pinigų, kuriuos valdžia sukaupdavo, imdama mokesčius. Karams pasibaigus, mokesčių ėmimas paprastai nenutrūkdavo.
Mokesčių klausimas tapo aktualus 15 - 16 a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, valstybiniam aparatui bei armijai išlaikyti. Siekiant minėtąsias išlaidas padengti, buvo ieškoma naujų valstybės pajamų šaltinių ir mėginama tai teoriškai pagrįsti. Viduramžiais daugeliui žmonių atrodė, kad mokesčiai – tai parama valdovui, kuris nepajėgia išsiversti iš savo pajamų.
Nuo 17 a. antrosios pusės iki 18 a. pabaigos buvo intensyviai kuriami apmokestinimo principai. Mokesčių visuotinumo bei proporcingumo principų diegimą ir ūkinę praktiką spartino klasikinės ekonominės teorijos plitimas, kurios pagrindiniai kūrėjai buvo A.Smitas (l723 - 1796) ir D.Rikardas (1772 - 1823). Jie mokesčius vadino “neišvengiama blogybe” ir reikalavo sumažinti valstybės išlaidas, o kartu sumažinti ir mokesčius, nes šie trukdo plėtoti pramoninę gamybą. Dideli mokesčiai trukdo kaupti kapitalą ir plėtoti veiklą.
Svarbiausios mokesčių sudarymo taisyklės (dar vadinamas principais), aktualias ir šiandien, yra suformavęs A. Smitas.
Taisyklės:
1. Visi valdininkai turi dalyvauti valdžios išlaikyme proporcingai tam pelnui,
kurį kiekvienas gauna, būdamas valstybės globoje. Pagal šią taisyklę siekiama įgyvendinti praktikoje mokesčių lygybės principą. Kartu profesorius V.Jurgutis pažymi, kad ši A. Smito nuostata nepakankamai aiški ir yra sukėlusi daug ginčų. Nors lygybės sąvoka yra gana plati,
tačiau šiuo atveju mokesčiai mokomi neatsižvelgiant į socialinę mokėtojo padėtį bet pagal jo turimus turtus ir gaunamas pajamas.
Pažymėtina, kad toks lygybės supratimas nepripažįsta privilegijų bei
luominių skirtumų, ir mokesčių našta paskirstoma vien...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!