Lietuvos mokesčių raida

Rinkliavomis ir mokesčiais mūsų krašte labiau pradėta domėtis 13a., kai formavosi Lietuvos valstybė. Vientisos mokesčių sistemos tada nebuvo. Dažnai mokesčiai nebuvo skiriami nuo duoklių, kaip seniausios mokėjimų natūra arba pinigais formos. Antai pirmykštėje bendruomenėje duoklę rinkdavo nugalėjusios gentys iš nugalėtojų.
Seniausi (14 a.) mokesčiai Lietuvoje buvo natūriniai: žagrė, padūmė, pagalvė, sidabrinė (valstiečių ir miestiečių mokesčiai karo reikalams). Miestuose buvo imami tokie mokesčiai, kaip sveriamos prekės, manufaktūros mokestis ir kiti. Anuometinius mokesčius sunku atskirti nuo duoklių žemės savininkams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo pajamas sudarė domėnų pajamos (valdomų žemių). Jų dydis priklausė nuo gamtinių sąlygų. Duoklės jau mokėtos Algirdo laikais (1345 – 1377), t.y. valstiečiai mokėjo vadinamąją dešimtinę (dešimtoji derliaus dalis). Valstiečiai savo kunigaikščiui centralizuota apmokestinimo tvarka, nukreipta prieš privačią veiklą bei įtvirtinanti kolektyvinę priespaudą.
Mokesčių nuo duoklių atsiskyrė įsigalint feodalų imunitetui (Europos stambiųjų žemvaldžių privilegijos viduriniais amžiais, kitaip sakant, laisvumas nuo prievolių). Mokesčių pajamas ėjo į didžiojo kunigaikščio (valstybės) iždą, o duokles davė valdiniais savo ponams (žemvaldžiams). Didysis kunigaikštis gaudavo ir mokesčius, ir duokles.
Valdant didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, kai buvo pradėti kaldinti Lietuvos pinigai ir ypač XVI a. pabaigoje, natūriniam ūkiui peraugant į prekinį – piniginį ūkį, atsirado mokesčiai ir pinigais. Tačiau dar ir XV a. pradžioje Vytauto Didžiojo viešpatavimo laikotarpiu dauguma mokesčių tebebuvo mokama grūdais, galvijais, vištomis, įvairiais žemės ūkio produktais. Greta mokesčių natūra, vis labiau plito ir mokesčiai pinigais – sidabrinės, činčas (čyžė), pagalvės mokestis ir kt.
XVII a. pirmojoje pusėje plėtojant aktyvią užsienio politiką, valdovui reikėjo gauti bajorų pritarimą didinti muitų ir propinacijos (už degtinės varymą ir pardavinėjimą) mokesčius samdytai kariuomenei išlaikyti ir sutikimą šaukti bajorų kariuomenę. Bajorai nuolatos reikalavo, kad mokesčių naštą pirmiausia neštų karališkieji miestai, valstybės žemės ir net karaliaus stalo dvarai. Jie kėlė reikalavimą visuose pavietuose suvienodinti mokesčius valstybei, palikti čia dalį bajorų išlaikomos samdytosios kariuomenės.
Tuo laikotarpiu valstybės biudžetas buvo palyginti nedidelis. Bajorai siekė iš valstybės daugiau gauti, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!