Lietuvos Respublikos (LR) ir užsienio šalių mokesčių sistemų palyginamoji analizė

Nuo 1990 metų Lietuvos mokesčių sistema “praėjo” ilgą kūrimo ir reformų kelią. Per 15 Nepriklausomybės metų priimta daugiau kaip 25 mokesčių, įmokų ir rinkliavų įstatymų, kurie daug kartų buvo keisti, taisyti ir pertaisyti. Mokesčių įstatymus “lydi” daug aiškinamųjų raštų, taisyklių ir komentarų. Besivystančiai šaliai sukurti gerą mokesčių sistemą yra gana sudėtinga - mokesčių sistema buvo daug kartų keista, dėl to nestabili, sudėtinga, neišvengta daugkartinio apmokestinimo. Naujos Vyriausybės siekis įvesti naujus mokesčius, apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą, parodė, kad mokesčių reforma nėra baigta. Šešėlinės ekonomikos egzistavimas, mokesčių naštos didėjimas gyventojams – tai tik dalis problemų, kurioms išspręsti Vyriausybė nesiima radikalių priemonių. Todėl reikėtų analizuoti kitų šalių mokesčių sistemas ir pasimokius iš jų klaidų tobulinti Lietuvos mokesčių sistemą.
Darbe apžvelgiu Lietuvos mokesčių sistemą, iš ko ji susideda, kaip sistemą vertina pasaulio bankas. Rėmiausi kuo naujesniais šaltiniais - straipsniais internete, nes čia skelbiama informacija nepasenusi ir pateikiama iškart įvykus pasikeitimams.
Lietuva prieš dvejus metus įstojo į Europos Sąjungą, todėl keitėsi mokesčių sistema, ar bent jau einama ta linkme, kad mokesčių sistema panašėtų į labiau išsivysčiusių ES šalių mokesčių sistemas, todėl darbe daugiausiai aprašau ES šalių mokesčių sistemas, lyginu su Lietuvos sistema.
Viena iš panašiausių į Lietuvą pagal dydį ir gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalių yra Slovakija, ji įstojo į ES kartu su Lietuva, tačiau jos mokesčių sistema tobulesnė. Darbo skyrius apie Slovakiją puikiai paaiškina mūsų galimybes ateityje, bei galėtų būti pavyzdys darant mokesčių sistemos koregavimą Lietuvoje.
Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami finansiniai resursai, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių. Jeigu valstybės išlaidoms padengti nepakanka biudžeto pajamų, tai valstybė priversta skolintis vidaus ir užsienio finansų rinkose. Toks išlaidų finansavimo būdas susijęs su papildomais skolinimosi kaštais (mokamos palūkanos ), didina valstybės vidaus ir užsienio skolą, o tai gali sukelti makroekonominį disbalansą.
Valstybės institutas skirtas tarnauti visų piliečių labui, todėl visuotinai pripažįstama, kad kiekvienas šalies gyventojas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!