M.K. Čiurlionis: gyvenimas ir kūryba

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje. 1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre. 1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute. 1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje. 1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą. 1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas. Kuri laiką Vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo "Vilniaus kanklių" draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.
Mikalojus Konstantino Čiurlionio kūriniai šiandien žinomi visame pasaulyje. Tačiau ypač brangus talentingojo menininko atminimas yra varniškiams, nes savo vaikystę ir jaunystę jis praleido Dzūkijoje.
M. K Čiurlioniui, kaip ir daugumai dzūkų krašto žmonių, teko patirti skurdą, nepriteklius. Jis matė sunkų druskininkiečių ir aplinkinių kaimų valstiečių gyvenimą. Menininkas mėgdavo su jais bendrauti , klausydavosi jų skambių dainų, kurių ne vieną yra užrašęs, harmonizavęs.
Čiurlionio kūryba, išaugusi atokiau nuo stambiųjų Europos meno centrų ir dėl to nesusilaukusi didesnio atgarsio platesnėje to laiko meno tėkmėje, nuo pat pirmųjų savo pasirodymo dienų 1907 m. Vilniaus parodose tvirtai įsišaknijo gimtosios lietuvių kultūros dirvoje. Ir tai nemažesnė, o gal ir svaresnė menininko pašaukimo ir jo vaidmens misija. Keletą šimtmečių pagrindinis lietuvių kultūros, tautos sąmonės ir gyvybės reiškėjas buvo rašytojas, operavęs tautinės kalbos forma. Šiandien negalėtume suvokti ankstesniųjų epochų vaizdo be Mažvydo, Daukšos, Donelaičio, Valančiaus, Žemaitės, Maironio ir Biliūno vardų. Ir štai XX a. pradžioje į tų kultūros formuotojų greta pirmą kartą įsijungia dailininko ir kompozitoriaus figūra, tapusi vienu aukščiausiu jos mastu ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!