Viena renesanso viršūnių - Mikelandželas Buonarotis. Jo ilgas gyvenimas - tai Heraklio gyvenimas, virtinė žygdarbių, kuriuos jis įvykdė sielvartaudamas ir kentėdamas, lyg ne savo valia, o priverstas savo genijaus.
Mikelandželas buvo skulptorius, architektas, tapytojas ir poetas. Tačiau kad ir ko ėmėsi, pirmiausia ir visur jis - skulptorius; jo figūras, nutapytas ant Siksto koplyčios plafono, galima laikyti statulomis, jo eilėraščiuose, rodos, jauti skulptoriaus skaptą. Skulptūrą jis vertino labiau už visus kitus menus ir čia, kaip ir kitur, buvo Leonardo da Vinčio, menų ir mokslo karaliene laikančio tapybą, priešininkas.
Netekusios “apdangalo”, Mikelandželo skulptūros tebeturi savąją akmens prigimtį. Jos visada išsiskiria tūrio monolitiškumu: Mikelandželas sakydavęs, kad gera ta skulptūra, kurią galima paridenti nuo kalno ir nė viena jos dalis nenulūš. Beveik nė viena jo statula neturi laisvai išskėstų, nuo kūno atskirtų rankų; raumenys padidinti, kaklas pastorintas, panašus į galingą kamieną, laikantį galvą; klubų apvalumai sunkūs ir masyvūs, pabrėžiamas jų iškilumas. Tai milžinai, kuriems tvirtas kalnų akmuo atidavė savo ypatybes. Jų judesiai kupini jėgos, aistringi ir drauge lyg sukaustyti; Mikelandželo mėgstamas kontraposto motyvas - viršutinioji torso dalis smarkiai pasukta. Visiškai nepanašu į tą lengvą, banguojantį judesį, kuris pagyvina graikų statulas. Būdingas skulptoriaus figūrų posūkis greičiau galėtų priminti gotiškąjį lankstumą, jeigu ne jų masyvumas. “Nugalėtojo” statulos judesys buvo lyginamas su liepsnos judesiu, atsirado netgi terminas “serpentinata” - gyvatiškas judesys.
Beveik visai kūrybinei Mikelandželo biografijai būdingi du svarbūs skulptūriniai sumanymai: popiežiaus Julijaus II ir Medičių antkapiai. Julijus II, išpuikėlis ir garbėtroška, pats užsakė Mikelandželui savo antkapį, trokšdamas puošnumu pranokti visus pasaulio mauzoliejus. Užsidegęs Mikelandželas sumanė kolosališką statinį su dešimtimis figūrų; iš pradžių popiežius jam pritarė, tačiau veikimo laisvės reikalavusio menininko atkaklus savarankiškumas nuolat sukeldavo nesutarimus. Mikelandželą tai ištremdavo iš Romos, tai vėl kviesdavo: sunku buvo rasti bendrą kalbą su aikštingu ir ūmiu popiežiumi. Be to Julijus II greitai paliovė domėjęsis projektu, jam pasakė, esąs blogas blogas ženklas gyvam statydintis...
Šį darbą sudaro 858 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!