Miško botanikos mokomosios praktikos objektai

Tikslas: charakterizuoti miško bendrijas pagal gyvąją dirvožemio dangą, įsisavinti augalų

morfologinio apibūdinimo ir genčių bei rūšių identifikavimo principus, išmokti pagrindines

miško bendrijų žolinių augalų rūšis, apibūdinti jų biologinę ir praktinę reikšmę.

Augalų biologinėje ūkinėje analizėje, nustatant dirvožeminę tipologinę grupę (augaviečių

tipus), yra išskiriamos penkios dirvožemio derlingumo grupės – trofotopai.

a – tipologinės grupės medyne vyrauja pušis su beržų priemaiša bei skurdžiomis eglėmis, trake

– kadagys. Žolinėje dangoje – bruknė, skėtinė vanagė, avinis eraičinas, šilinis viržis, kerpės

(miškinė, elninė, alpinė šiurės, islandinė kerpena), pelkinėse augavietėse – kupstinis švylys,

pelkinis gailis, siauralapė balžuva, kiminai (magelaninis, siauralapis ir kt.) ir kt.

b – grupės medyne auga pušis, eglė, beržas, drebulė, trake – šermukšnis, šaltekšnis. Žolinėje

dangoje – mėlynė, bruknė, pievinis kūpolis, didžialapis šakys, samanos (paprastoji šilsamanė,

šilinė plunksnė), pelkinėse augavietėse – vaivoras, laiboji, paprastoji viksvos, trilapis

pupalaiškis, samanos (paprastasis, durpyninis gegužlinis) ir kt.

c – tipologinėje grupėje medynus dažniau sudaro eglė, drėgnesnėse augavietėse atsiranda

juodalksnio, trake – lazdynas, sausmedis, juodasis serbentas, gyvojoje dirvožemio dangoje –

paprastasis kiškiakopūstis, miškinė zuiksalotė, geltonžiedis šalmutis, katuogė, samanos

(atžalinė gūžtvė, paprastoji šilsamanė, tribriaunė kerėža), pelkinėse augavietėse – paprastoji

vilkakojė, pelkinė našlaitė, pūslėtoji viksva, balinis asiūklis, samanos (pelkinė dygutė, įvairios

lapūnės) ir kt.

d – tipologinėje grupėje vyrauja mišrūs ąžuolo, eglės, minkštųjų lapuočių, o pratekančių miško

upelių slėniuose – juodalksnynai, trake – lazdynas, šermukšnis, putinas, ieva. Žolinėje dangoje

– vyrauja plačialapės žolės – paprastoji garšva, miškinis skudutis, pavasarinis pelėžirnis,

tamsioji plautė, paprastasis blužniapapartis, samanos (purioji gražiasnapė, tribriaunė kerėža,

vingialapė lapūnė), pelkinėse augavietėse – pelkinė vingiorykštė, šliaužiantysis vėdrynas,

samanos (pelkinė dygutė, pelkinė junetė) ir kt.

f – tipologinėje grupėje auga uosis, ąžuolas, drebulė, trake – sausmedis, ožekšnis, putinas, ieva.

Žolinėje dangoje – paprastoji garšva, miškinė viksva, kašubinis vėdrynas, miškinė strugė,

samanos (įvairios lapūnės) ir kt.

• Š – tai statūs šlaitai su 150 -450.

• N – normalaus atmosferinio drėgnumo augavietės reljefo vietos arba nedidelio nuolaidumo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!