Genetinės įvairovės svarba miške

daugiau ir jie įvairesni, tuo genetinė įvairovė didesnė.
tik nuo geriausių medyno medžių.
kilmių genetiniai tyrimai.
Lietuvoje 1956 metais pradėtos tirti paprastosios pušies formos bei populiacijų struktūra, įvertinant
struktūrinius požymius ir suskirstant medžius į selekcines kategorijas. Vėliau įvairūs genetiniai-
selekciniai tyrimai vykdyti ir su kitomis medžių rūšimis.
Žymiausi miško selekcininkai – Vytautas Ramanauskas (1922-1997), Irena Andriuškevičienė,
Stanislovas Tuminauskas (1917-2010), Julius Danusevičius (1931), Rimvydas Gabrilavičius (1943),
Alfas Pliūra (1956), Virgilijus Baliuckas (1966), Darius Danusevičius (1968) ir kt.
Genetinė selekcijos svarba miške
Galima teigti, kad vienas iš svarbiausių faktorių nulemiančių miškų būklę yra jų genetinė kilmė.
Vienodose augavietėse tame pačiame kilmių rajone, augančių vienodo amžiaus medynų našumas
,kartais skiriasi net iki 40%. Tai tik populiacinėje atrankoje, o jei panaudosime ir individualią
atranką, hibridizaciją, poliploidiją ar kitus selekcijos metodus, skirtumai gali būti dar didesni. Visa
tai rodo, kad miško augalų produktyvumo didinimo rezervai, taikant selekciją yra didžiuliai. Dar
svarbesnis selekcijos vaidmuo yra medžių kokybės ar jų naudingųjų savybių pagerinimui. Geros
kokybės tėvai duoda geros kokybės palikuonis. Taip pat pabrėžtina, kad selekcija sprendžia ne vien
tik ekonominius uždavinius. Šiuo metu svarbesni yra miškų stabilumo ir medžių atsparumo ir
adaptyvumo klausimai. Selekcionuojami tik geros sanitarinės būklės, nepažeisti ligų ir kenkėjų,
šalčio ir šalnų, nepakenkti antropogeninių veiksnių medžiai.
Kitą vertus, miško būklę galį nulemti ne tik genetika. Tarkim dirvos paruošimas kirtavietėje
asocijuojasi tik su lengvesniu sodinimu ir lengvesnė priežiūra. Manoma, kad dėl dirvos tinkamo
paruošimo, želdinių augimas pagerėja tik kelis ar kelioliką metų, tačiau tai atspinti ir brandaus
3
amžiaus želdiniuose. Lietuvoje brandžių kultūrinės kilmės medynų boniteinė klasė tų pačių
augaviečių sąlygomis aukštesnė, nei savaiminės kilmės. Tai galima sieti su dirvos paruošimu, nes
tarpukariu ir tuoj po karo miško medžių selekcijos Lietuvoje nebuvo, tarpukario Lietuvoje miško
želdinių priežiūra beveik nevykdyta.
Kitas pavyzdys, armens pado supurenimas. Plantažiniu arimu(virš 50cm) suartoje buvusioje žemės
ūkio paskirties žemėje, 8m pušies ir eglės želdinių aukštis paprastai būna 40-50% didesnis, nei
pasodintų įprasto gylio ištisinio suarimo dirvoje.
Selekcionuojamos medžių savybės
Genetika nulemia labai daug medžių savybių. Atrenkant (selekcionuojant) medžius miškų ūkiui, iš
esmes siekiama didinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!