Medynų formavimas ir kirtimai (kursinis darbas)

MEDYNŲ FORMAVIMO IR KIRTIMŲ KURSINIS PROJEKTAS Bendroji dalis Kursinis projektas apima dalyko ugdymo ir pagrindinio naudojimo kirtimus. Tikslas - pagilinti teorines žinias, brandžiuose medynuose parenkant pagrindinių kirtimų rūšis, būdus ir variantus, atkuriamo medyno rūšinę sudėtį. Ugdomiems medynams - įvertinant ugdymo reikalingumą, nustatant kirtimo intensyvumą, iškertamą tūrį, eiliškumą, formuojamo medyno tikslinę sudėtį. Šio darbo tikslas – ugdyti savarankiško darbo įgūdžius, gebėti naudotis literatūra, kitais informacijos šaltiniais, analizuoti esamas situacijas, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rasti ir paaiškinti racionaliausius užduočių sprendimo variantus. Rengiant kirtimų projektą iš girininkijos 3-4 kvartalų (apie 150 ha) taksoraščių reikės atrinkti ugdytinus ir brandžius medynus, jiems suprojektuoti ir aprašyti numatytus kirtimus. Projektas rengiamas IVa grupės miškams. Prieš pradedant ruošti atskiras projekto dalis, pasikartokite teorinę medžiagą rekomenduojamoje literatūroje, konspektuose. Pagal augavietės 1 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius l ha pušynuose Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m Augavietė cl, v ( Sae, Ša, Nae, Na ) m , m-v, ox, m- ox (La, Nb, Lb, Nc, Lc ) Medžių skaičius vnt. ha Medžių skaičius vnt. ha 3 5260 5480 4 4570 4760 5 4000 4170 6 3510 3670 Iliustracijos ( grafikai, diagramos, paveikslai, nuotraukos ir kt. ) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų ( pvz. 3 pav. ). Visos iliustracijos vadinamos paveikslais, numeruojama kaip ir lentelės ištisai arba skyriais, pavadinimas rašomas po iliustracija. Kursinį darbą sudaro šios dalys: antraštinis puslapis, turinys, įvadas, projektinė aiškinamoji dalis, išvados, literatūra ir kiti informaciniai šaltiniai, priedai. Visos lentelės, paveikslai aprašomi tekste. Turinys pateikiamas atskiru lapu, jame nurodant visas darbo sudėtines dalis. Turinio schema pagal nurodymus referatams, kursiniams ir baigiamiesiems darbams ruošti. Įvade (1-2 puslapių apimties) pagrindžiamas darbo tikslas, uždaviniai, aktualumas, taip pat profesinės kompetencijos (dalyko apraše), kurios bus pademonstruotos šiame darbe. Projektavimui skirtų medynų apžvalga Šis projekto skyrius skirtas išanalizuoti projektavimui duotus medynus pagal jų rūšinę sudėtį, amžių, augavietes ir kitus taksacinius rodiklius, kurie bus aktualūs projektuojant ugdomuosius ir pagrindinio naudojimo kirtimus. Suvestinius duomenis pagal plotus, tūrius ar procentine išraiška pavaizduoti lentelėse, paveiksluose (grafikuose). Ugdomieji miško kirtimai Rengiant šią projekto dalį būtina susipažinti su ugdomųjų kirtimų teoriniais pagrindais, atskirų medžių rūšių ir funkcinės paskirties medynų ugdymo ypatumais. (Miško kirtimo taisyklės. VII, VIII ir IX skyriai). Pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam ugdytinų medynų parinkimui, ugdymo intensyvumui, iškertamos tūrio dalies, ugdymo eiliškumo, tikslinės brandaus medyno sudėties nustatymui. Parenkant ugdytinus medynus iš miškotvarkos medžiagos, pagrindiniai rodikliai jaunuolynuose yra: • pagrindinių rūšių (želdinių ar savaiminės kilmės), atitinkančių augavietes sąlygas, stelbimas antraeilėmis rūšimis, • medynų skalsumas. Reikalaujančius ugdymo retinamojo ir einamojo amžiaus medynus parenkame atsižvelgdami į: • medyno skalsumą, • vidutinį medynų aukštį ir vidutinį medžių skersmenį. Prie ugdytinų jaunuolynų priskiriami medynai, kuriuose antraeilės rūšys yra aukštesnės už pagrindines. (Atkūrimo ir įveisimo nuostatai. 3 priedas). Gryni jaunuolynai ugdomi, kuomet jų skalsumas bent 0,1 dalimi didesnis nei nurodoma Miško kirtimo taisyklių 6 priede. Mišriuose jaunuolynuose į ugdytinų sąrašą įtraukiami želdiniai ir pagrindinių rūšių žėliniai, jei sudėtyje yra 2 ir daugiau dalys minkštųjų lapuočių, arba minkštųjų lapuočių medynai, kurių sudėtyje yra 3 ir daugiau dalių pagrindinių rūšių. Gryni, iki 10 metų jaunuolynai, neugdomi. Retinamojo ir einamojo amžiaus medynams pagrindinis rodiklis - skalsumo normatyvas. Medynai vertinami pagal Miško kirtimo taisyklių 5 ir 6 priedus. Atrinkti ugdymui pagal kirtimų rūšis (jaunuolynų ugdymas, retinimai, einamieji kirtimai) medynai surašomi į ugdymo kirtimų žinialapį ( 1 lentelė ). Žinialapio 1-10 skiltys užpildomos pagal taksoraščio duomenis. Ugdomojo kirtimo rūšies pavadinimas nustatomas pagal Miško kirtimo taisyklių 3 lentelę arba praktiniuose darbuose pasirengtą lentelę atskiroms medžių rūšims. 12 skiltyje pagrindžiamas ugdymo šiame medyne tikslingumas. 2 lentelė pildoma atskirai kiekvienai ugdomųjų kirtimų rūšiai (2a jaunuolyno ugdymui, 2b - retinamiesiems, 2c – einamiesiems). Kiekvienam žinialapyje surašome visus tos ugdomos kirtimo rūšies medynus (ne daugiau 10). Duomenis apie ugdytinus medynus iki 12 skilties surašome pagal taksoraščio duomenis. Skiltis 12 - iškertamas tūris randamas tokiu būdu: 1. randamas iškertamos medienos tūris. Tai atliekama esamą medyno tūrį dalinant iš skalsumo ir dauginant iš atitinkamam medynui nurodyto paliekamo po kirtimo skalsumo (Miško kirtimų taisyklės. 5, 6 priedai). Pvz. 120 – (120 ktm : 0,9 x 0,7) = 27 m3 ; 2. apskaičiuojamas kirtimo intensyvumas arba iškertamos medienos tūrio %. Pvz. 120 ktm = 100 %; 27 ktm = 32 %; 3. kuomet jaunuolynuose nenurodytas tūris, projektuojame kirsti iš I ha iki 10 metų amžiaus jaunuolynuose nederlingose augavietėse ( a ir b ) – 5 m3, derlingose ( c, d ir f) - 8 m3, jaunuolynuose 11- 20 metų atitinkamai - 10 ir 14 m3; 4. mišriuose jaunuolynuose, taip pat ir vyresnio amžiaus medynuose numatant pašalinti nepageidaujamą rūšį kuri sudėtyje sudaro 2 dalis, turėsime jau 20 % iškertamo tūrio. Skaičiuojant iškertamos I ha medienos tūrį ir kirtimo intensyvumą % reikėtų atsižvelgti į kirtimų taisyklėse ir mokomojoje medžiagoje numatytus ugdymo atvejus kuomet kirtimo intensyvumas mažinamas 30 % ar kitus atvejus pagal esamą medyno charakteristiką. Retinamaisiais kirtimais paprastai nereikėtų iškirsti daugiau kaip iki 20 – 25 proc., o einamaisiais 10 – 15 proc. esamo medyno tūrio. Ugdymo kirtimų eiliškumas nustatomas vadovaujantis reikalavimais mokomojoje medžiagoje ( Medynų formavimas ir kirtimai, psl. 93 ), atskirai jaunuolynų ugdymams, retinimams ir einamiesiems kirtimams. Žinialapyje įrašote eilę ir šios eilės pastraipos Nr. Pvz. N - 1 ( nedelsiant, nes pagrindinių rūšių (eglės, ąžuolo ar kt.) želdinius stelbia aukštesnės antraeilės (baltalksnis, drebulė ar kt.) rūšys ). Medynų tikslinė sudėtis įrašoma atsižvelgiant į esamą sudėtį ir amžių. Medyno sudėtis formuojama ugdant jaunuolynus, o retinimais ir einamaisiais tik pataisoma, todėl reikėtų spręsti, kiek kirtimų atliksite per visą ugdymo kirtimų laikotarpį ir pakeisite rūšinę sudėtį. Jaunuolyno laikotarpyje įrašykite brandos amžiuje dalyvaujančias rūšis, o retinamojo ir einamojo amžiaus medynams kiekinę rūšinę sudėtį. Šio skyriaus aprašomojoje dalyje paaiškinama visos projektuojamos pozicijos 1 ir 2 lentelėse, nustatymo ir skaičiavimo pavyzdžiai. Apibendrinami gautieji rezultatai. Aprašome būdingiausio jūsų projektuoto jaunuolyno ir vieno retinamojo ar einamojo kirtimo ugdymo ypatumus (ugdytinų medynų požymius, kirtimo intensyvumą, iškertamas ir paliekamas medžių rūšis, iškertamų medžių pobūdį, kirtimų pakartojimus tame pačiame medyne, kokiu metų laikotarpiu galima ugdyti, ugdymo kirtimų normatyvų taikymas parenkant kirstinus medžius. Užpildžius lenteles ugdymo kirtimų aiškinamojoje dalyje aprašoma: • kiekvienai ugdymo kirtimų rūšiai parenkamų medynų požymiai; • skalsumo pokyčiai medynuose po ugdomųjų kirtimų; • iškertamos tūrio dalies procentai atskirose ugdomųjų kirtimų rūšyse atsižvelgiant į medynų rūšinę sudėtį, augavietę, skalsumą ir kitus rodiklius; • nustatytas ugdymo eiles ir jas įtakojančius rodiklius; • medynų sudėties pokyčius amžiaus eigoje.   Medynų paruošimas ugdymo kirtimams   Sklypai ugdymo kirtimams atrenkami vadovaujantis miškotvarkos medžiaga, būtinai apžiūrint sklypus natūroje. Jeigu valstybiniuose miškuose yra medynų, kuriuos ugdyti būtina, bet kirtimai juose nėra suprojektuoti, suderinus su miškų urėdo pavaduotoju miškininkystei, jie skiriami ugdymui. Biržės atrėžiamos, vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis. Pagrindiniai kirtimai Kirtimai bus projektuojami IVA grupės - ūkiniams miškams. Parenkant sklypus iš taksoraščių imami tik brandūs ir perbrendę medynai. Minimalūs pagrindinių kirtimų amžiai šios grupės miškuose: pušynams, uosynams, klevynams, guobynams - 101, eglynams - 71, ąžuolynams - 121,beržynams, liepynams, juodalksnynams, skroblynams 61, drebulynams, tuopynams - 41,baltalksnynams, blindynams ir gluosnynams - 31 metai. Nusirašoma pilna sklypo taksacinė charakteristika ( plotas, ardai, jų rūšinė sudėtis, amžius, vid. aukštis, vid. skersmuo, bonitetas, skalsumas, tūris l ha ir sklype, pomiškio rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skaičius tūkst. vnt. ha, kokybė, augavietė, miško tipas ). Visi brandūs medynai surašomi į 3 lentelę. Remiantis taksoraštyje esančia informacija nustatomas kirtimo būdas. Parenkant kirtimo būdą konkrečiame medyne būtina atsižvelgti į kirtimų taisyklėse numatytus kirtimo ypatumus pagal esamą charakteristiką. Nustatant kirtimo būdą, reikėtų atsižvelgti į medyno sudėtį, sudėtyje dalyvaujančių rūšių brandos amžių, antrojo ardo, pomiškio, miško želdinių buvimą, augavietės sąlygas, medyno skalsumą, būklę. Pomiškis turi būti perspektyvus, tikslinių rūšių kertamo medyno augavietei atkurti ir pakankamas jo kiekis (Miško kirtimo taisyklės. 2 priedas). Projektuojamam kirtimo būdui įtakos turi pomiškio išsidėstymas kertamoje biržėje. Esant grupiniam pomiškio išsidėstymui dažniausiai taikomi grupiniai kirtimo būdai. Perspektyvus antrasis ardas turi būti ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo ir amžius eglėms, uosiams ne didesnis kaip 50 metų. Plynai dažniausiai kertami medynai, : - nėra galimybės atsirasti pomiškiui kertant neplynuoju kirtimu; - nėra perspektyvaus pomiškio, antro ardo, polajinių želdinių; - augantys pelkinėse augavietėse ( U ir P drėgnumo laipsniai ), išskyrus juodalksnynus su uosio pomiškiu ( U drėgnumo laipsnyje ); - retmės ( be gyvybingo pomiškio ); - neatsparūs vėjams eglynai; - nusakinti pušynai. Atvejiniai kirtimai taikytini šiais atvejais: - kai yra perspektyvus, atitinkantis augavietės sąlygas ir tolygiai pasiskirstęs plote pomiškis kurio pakanka atkurti naują medyną; - kai polajyje yra gyvybingų ir perspektyvių miško želdinių; - kai yra perspektyvus eglių ar uosių, ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo ir ne vyresnis nei 50 metų, antrasis ardas; - kai medynas susideda iš labai skirtingo kirtimo amžiaus medžių rūšių, pasieksiančių brandą ne anksčiau kaip po 20 metų: - kai kirtimo metu yra galimybė vertingų medžių rūšių pomiškiui atsirasti; - kai norima sunaikinti baltalksnio, drebulės ar kitų nepageidaujamų rūšių atžalas, ataugas. Nustatant kirtimo būdą vadovautis kirtimų ypatumais atskirų rūšių medynuose mokomojoje medžiagoje, lentelėmis kirtimo būdui nustatyti. 3 lentelėje pagrįskite, kodėl šį medyną geriausia kirsti pasirinktu kirtimo būdu. Plynai kertami sklypai įrašomi į 4 lentelę. Iki 3.0 ha dydžio sklypai kertami plynai, nesilaikant maksimalių leistinų biržių pločių apribojimų ( plynas sklypinis ), didesnio ploto kertami prisilaikant leistino biržių pločio. Biržė IV grupės miškuose neturi viršyti 8,0 ha (plynas biržinis ). Miško atkūrimo būdas gali būti želdant ar žėlimu. Savaiminiam žėlimui paprastai paliekamos pelkinių augaviečių biržės. Šiose biržėse, o taip pat ir kitų augaviečių plynuose kirtimuose, papildomam žėlimui paliekami sėkliniai medžiai. Visos kitos augavietės želdomos dirbtinai. Atkuriamo medyno rūšinė sudėtis parenkama pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 priedą. Priklausomai nuo projektuojamos atkurti rūšinės sudėties nustatomas leidžiamas plyno kirtimo biržės plotis ir šliejimas. Pagrindinių neplynų kirtimų žinialapyje surašomi atvejiniais ir atrankiniais kirtimais kertami medynai. Šioms kirtimų rūšims nurodoma, kokiais kirtimų variantais (supaprastintais 2-3 atvejų, dviejų ciklų, grupiniais atvejiniais ar atrankiniais, ilgalaikiais atvejiniais) bus kertamas medynas. Nustatant kirtimą, atsižvelgiama į perspektyvaus, pakankamo medynui atkurti pomiškio, polajinių želdinių (Miško kirtimo taisyklės. 2 priedas), nemažesnio kaip 0,4 skalsumo antro ardo buvimą, galimybę kirtimo metu vertingų rūšių pomiškiui atsirasti ar sunaikinti nepageidaujamų rūšių (D, Bt ) ataugas, atžalas, kuomet medynas susideda iš labai skirtingo, daugiau nei 20 metų, kirtimo amžiaus medžių rūšių. Kirtimo intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į taikomų atvejų skaičių. Taikant 3 atvejų kirtimą jis būna 30-40%, 2 atvejų - 40-50% esamo tūrio. Atrankiniams - neviršytų 20%. Norint sunaikinti nepageidaujamų rūšių ataugas, atžalas paliekamo medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,5, taikant ilgalaikius kirtimus – 0,4, eglynams – 0,5. Pagal paliekamą po kirtimo skalsumą, iškertamas medžių rūšis, jų tūrį, apskaičiuojamas iškertamas tūris sklype. Miško atkūrimo būdas projektuojamas atsižvelgiant į esamą perspektyvų pomiškį, polajinius želdinius ar antrąjį ardą, numatomos priemonės žėlimui skatinti. Užpildžius abi lenteles, pagrindinių kirtimų aiškinamojoje dalyje aprašoma: • esama padėtis (parinktų kirtimams medynų rūšinė sudėtis, augavietės, skalsumas, pomiškis, antras ardas, būklė – t.y. rodikliai turintys įtakos projektuojant pagrindinius kirtimus); • taikomų kirtimo rūšių ir būdų ypatumai (pagal projektuojamus kirtimo būdus bei variantus; • kirtimo rūsių ir būdų parinkimo atskiroms medynų grupėms (pagal rūšinę sudėtį, medynai su pomiškiu, antru ardu, augavietės sąlygas ir kt.) pagrindimas; • medynų paruošimo kirtimui tvarka. Aprašomas vienas plynai ir neplynai kertamas medynas Literatūra: 1. 1. Aplinkos ministerija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Lietuvos miškų ūkio statistika. – K., 2016. 2. Juodvalkis A., Kairiūkštis L. Medynų formavimas ir kirtimai. – A., 2009. 3. Kairiūkštis L. ir kt. Miškininkystė. – V., 1979. 4. Karazija S. ir kt. Miško ekologija. – V., 2008. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Miškų mokslinio tyrimo institutas. Biologinės įvairovės išsaugojimas miškonaudoje. - K., 2006. 6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Miškų mokslinio tyrimo institutas, Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Miško augaviečių tipai. - K., 2006. 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miško savininko elementorius. – V., 2006. 8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miškų departamentas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas miškų institutas. Miško kirtimo rekomendacijos. – V., 2011. 9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miškų departamentas. Miško kirtimų taisyklės. – V., 2015. 10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miškų departamentas. Miško savininkui. Privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai. – V., 2005. 11. Stravinskas H. Nurodymai referatams, kursiniams ir baigiamiesiems darbams (diplominiams projektams) ruošti. K.., 2005. 12. Internetiniai puslapiai www.am.lt; www.kmaik.lt; (Moodle) Svarstyta Miškininkystės katedros posėdyje 2016 01 08 d. 1 lentelė. Medynų parinkimas ugdymo kirtimams Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Sklypo plotas ha Medyno sudėtis, kilmė, amžius, pomiškio ir II ardo charakteristika Kilmė Skalsumas Augavietė Vidutinis aukštis m (atskirų rūšių) Skersmuo cm (atskirų rūšių) Tūris 1 ha Tūris sklype m3 Projektuojamas ugdymo kirtimas ir jo pagrindimas Ugdymo kirtimo rūšis Parinkimo ugdymui pagrindimas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 102 6 1,9 5B(15) 4J(15) 1E(20) L(15) 0,7 Pn 12 13 7 10 12 8 70 133 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, stelbimas. Priedas 5, sk 0,6 102 12 0,5 9P(28) 1B(25) J(25) D(25) K 0,8 Lc 13 14 14 12 180 72 RETINIMO Retin.ug priedas 6, sk. 0,7 102 13 0,4 6E 18 2D 20 1J 20 1B 20 E 50 K 0,8 Lc 9 14 11 13 12 14 12 10 140 56 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug smelikmas, priedas 5, sk.0,6 102 16 1,3 8E 11 1J 10 1B 10 K 0,8 Pd 11 10 10 6 10 6 60 78 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, Priedas 5, sk 0,6 102 18 1,8 5J 15 5B 15 E 25 L 15 L 50 0,9 Pd 8 9 8 8 60 108 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, Priedas 5, sk 0,7 102 19 0,5 10E 14 P 10 B 10 D 10 K 1,0 Lc 8 8 110 55 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, Priedas 6, sk 0,6 102 24 0,6 9E 11 1J 10 B 10 K 0,8 Pd 5 8 6 8 40 24 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, stelbimas. Priedas 6, sk 0,6 103 6 1,3 6P 20 1E 25 3B 15 K 1,0 Pd 9 10 9 10 10 8 110 143 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, Priedas 5, sk 0,7 103 13 2,4 9P 28 1E 28 B 25 K 1,0 Nb 12 13 14 14 160 384 RETINIMO Retinim.ug priedas 6, sk 0,8 103 17 0,2 10P 30 K 1,0 Nb 14 14 200 40 RETINIMO Retinim.ug priedas 6, sk 0,8 103 18 3,2 10P 20 K 0,9 Nb 9 10 90 288 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, stelbimas. Priedas 6, sk 0,7 103 21 1,4 10P 24 B 20 K 0,9 Nb 13 14 160 224 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, Priedas 6, sk 0,8 104 4 3,7 9P 22 1E 22 K 0,9 Nb 10 9 12 10 110 407 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, Priedas 6, sk 0,8 104 5 0,8 6E 22 2P 22 2B 20 K 0,9 Lb 9 10 12 10 12 10 140 112 JAUNUOLYNO Jaunuol.ug, stelbimas Priedas 5, sk 0,7 104 11 0,1 10P 45 P 65 K 0,9 Nb 17 16 230 23 EINAMOJO Einam.ug Priedas 6, sk.0,7 Ugdymo kirtimų rūšys   Priklausomai nuo medyno amžiaus ir ūkinių tikslų ugdymo kirtimai skirstomi į: šviesinimus ir valymus, retinimus, einamuosius kirtimus (1 lentelė) ir specialius ugdymo kirtimus (kraštovaizdžio formavimo, ugdymo kirtimus pamiškėse ir kt.).   1 lentelė. Medynų ugdymo kirtimų rūšys priklausomai nuo amžiaus   Ugdymo kirtimų rūšis Medynų amžius metais spygliuočių ir kietųjų lapuočių minkštųjų lapuočių Šviesinimai ir valymai 8- 20 8-20 Retinimai 21-40 21-30 Einamieji kirtimai 41 ir daugiau 31 ir daugiau Pastaba: Šviesinimams ir valymams taip pat priskiriamas ir pomiškio ugdymas iki 20 metų amžiaus. Ugdymo kirtimų pradžia priklauso nuo jaunuolyno rūšinės sudėties ir rūšių tarpusavio santykių, esamo tankumo, miško tipo bei ūkinių tikslų. Mišriuose, didelio pradinio tankumo ir derlingose augavietėse augančiuose jaunuolynuose ugdymo kirtimai pradedami anksčiau negu grynuose, mažesnio tankumo ir augančiuose nederlingose augavietėse. Ugdymo kirtimai baigiami pušynams, ąžuolynams ir uosynams esant 70 metų, eglynams – 60, beržynams, juodalksnynams – 50, drebulynams – 30 ir baltalksnynams – 20 metų amžiaus. Vyresnio amžiaus pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose vykdomi aktyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu iškertami ne tik sanitariniu požiūriu kirstini medžiai, bet ir nustelbti (C klasės) medžiai. Pagal šią lentelę buvo atrinktos kirtimo rūšis. 2.1 lentelė. Jaunuolynų ugdymo kirtimų projektas Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Sklypo plotas ha Medyno sudėtis, amžius, pomiškio ir II ardo charakteristika Kilmė Skalsumas Augavietė Vidutinis aukštis m (atskirų rūšių) Skersmuo cm (atskirų rūšių) Tūris 1 ha Tūris sklype m3 Iškertamo tūrio % Medyno skalsumas po ugdymo Kirtimo eilė Ugdymo kirtimo eilės pagrindimas Tikslinė medyno sudėtis brandos amžiuje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 102 6 1,9 5B(15) 4J(15) 1E(20) L(15) 0,7 Pn 12 13 7 10 12 8 70 133 14% 0,6 2-a mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,7-0,8 skalsumo medynai 5B 4J 1E 102 13 0,4 6E 18 2D 20 1J 20 1B 20 E 50 K 0,8 Lc 9 14 11 13 12 14 12 10 140 56 25% .0,6 N-a pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, uosių) želdiniai, stelbiami antraeilių rūšių; 6E 2B J 102 16 1,3 8E 11 1J 10 1B 10 K 0,8 Pd 11 10 10 6 10 6 60 78 25% 0,6 2-a mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,7-0,8 skalsumo medynai 5B 4J 1E 102 18 1,8 5J 15 5B 15 E 25 L 15 L 50 0,9 Pd 8 9 8 8 60 108 22% 0,7 2-a mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,7-0,8 skalsumo medynai 5B 5J 102 19 0,5 10E 14 P 10 B 10 D 10 K 1,0 Lc 8 8 110 55 40% 0,6 N-c pernelyg tankūs (1,0 ir didesnio skalsumo) grynieji spygliuočių jaunuolynai, kuriuo­se yra nemažai medžių nusilpusiomis lajomis ir sunkiai vyksta medžių diferenciacija į klases. Per 2 kartus bus daromas udgymas 10E 102 24 0,6 9E 11 1J 10 B 10 K 0,8 Pd 5 8 6 8 40 24 25% 0,6 N-a pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, uosių) želdiniai, stelbiami antraeilių rūšių; 6E 2J 2B 103 6 1,3 6P 20 1E 25 3B 15 K 1,0 Pd 9 10 9 10 10 8 110 143 30% 0,7 N-c pernelyg tankūs (1,0 ir didesnio skalsumo) grynieji spygliuočių jaunuolynai, kuriuo­se yra nemažai medžių nusilpusiomis lajomis ir sunkiai vyksta medžių diferenciacija į klases. per du kartus daryti ugdymą 6P 4B 103 18 3,2 10P 20 K 0,9 Nb 9 10 90 288 22% 0,7 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 10P 103 21 1,4 10P 24 B 20 K 0,9 Nb 13 14 160 224 11% 0,8 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 10P B 104 4 3,7 9P 22 1E 22 K 0,9 Nb 10 9 12 10 110 407 11% 0,8 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 9P 1B 104 5 0,8 6E 22 2P 22 2B 20 K 0,9 Lb 9 10 12 10 12 10 140 112 22% 0,7 N-a pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, uosių) želdiniai, stelbiami antraeilių rūšių; 6E 2P 2B UGDOMŲJŲ KIRTIMŲ EILIŠKUMAS Jaunuolynų ugdymas Ugdoma nedelsiant: a) pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, uosių) želdiniai, stelbiami antraeilių rūšių; b) mišrieji pagrindinių ir antraeilių medžių rūšių savaiminės kilmės jaunuolynai, kur šviesinių pagrindinių rūšių (pušys, maumedžiai, ąžuolai) medžiai auga viename arde su antraeilių rūšių medžiais ir yra stelbiami; c) pernelyg tankūs (1,0 ir didesnio skalsumo) grynieji spygliuočių jaunuolynai, kuriuo­se yra nemažai medžių nusilpusiomis lajomis ir sunkiai vyksta medžių diferenciacija į klases. Pirmosios eilės ugdomaisiais kirtimais ugdoma: a) mišrieji vienaardžiai eglių, uosių ir antraeilių rūšių jaunuolynai; b) mišrieji savaiminės kilmės jaunuolynai su pakankamu kiekiu perspektyvaus E, Uo pomiškio; c) nesusivėrę želdiniai, kuriuose atželia minkštieji lapuočiai. Antrosios eilės ugdomaisiais kirtimais ugdoma: a) mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,7-0,8 skalsumo medynai; b) grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai; c) ugdytini nepagrindinių rūšių medynai be antrojo ardo ar pomiškio. 2.2 lentelė. Retinamųjų kirtimų projektas Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Sklypo plotas ha Medyno sudėtis, amžius, pomiškio ir II ardo charakteristika Kilmė Skalsumas Augavietė Vidutinis aukštis m (atskirų rūšių) Skersmuo cm (atskirų rūšių) Tūris 1 ha Tūris sklype m3 Iškertamo tūrio % Medyno skalsumas po ugdymo Kirtimo eilė Ugdymo kirtimo eilės pagrindimas Tikslinė medyno sudėtis brandos amžiuje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 102 12 0,5 9P(28) 1B(25) J(25) D(25) K 0,8 Lc 13 14 14 12 180 72 12% 0,7 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 9P 1B J 103 13 2,4 9P 28 1E 28 B 25 K 1,0 Nb 12 13 14 14 160 384 20% 0,8 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 9P 1E B 103 17 0,2 10P 30 K 1,0 Nb 14 14 200 40 20% 0,8 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 10P 2 lentelė. Einamųjų kirtimų projektas Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Sklypo plotas ha Medyno sudėtis, amžius, pomiškio ir II ardo charakteristika Kilmė Skalsumas Augavietė Vidutinis aukštis m (atskirų rūšių) Skersmuo cm (atskirų rūšių) Tūris 1 ha Tūris sklype m3 Iškertamo tūrio % Medyno skalsumas po ugdymo Kirtimo eilė Ugdymo kirtimo eilės pagrindimas Tikslinė medyno sudėtis brandos amžiuje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 104 11 0,1 10P 45 P 65 K 0,9 Nb 17 16 230 23 22% 0,7 2-b grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai 10P Retinimų ir einamųjų kirtimų amžiaus medynų ugdymas Ugdoma nedelsiant: a) želdiniai, stelbiami minkštųjų lapuočių; b) mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,9 ir didesnio skalsumo retinimų amžiaus medynai; c) pernelyg tankūs (1,0 ir didesnio skalsumo) spygliuočių retinimų ir einamųjų kirtimų amžiaus medynai, kuriuose yra išstypusių, su silpnai išsivysčiusiomis lajomis medžių, kai D/H santykis yra 0,9 ir mažesnis. Pirmosios eilės ugdomaisiais kirtimais ugdoma: a) mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,9 ir didesnio skalsumo einamųjų kirtimų amžiaus medynai; b) pernelyg tankūs (1,0 ir didesnio skalsumo) einamųjų kirtimų amžiaus medynai, nepatekę į nedelsiant ugdytinų medynų grupę; c) dviardžiai 0,7 ir didesnio skalsumo medynai. Antrosios eilės ugdomaisiais kirtimais ugdoma: A) mišrieji su pagrindinėmis rūšimis 0,7-0,8 skalsumo medynai; B) grynieji pagrindinių rūšių 0,8-0,9 skalsumo medynai; C) ugdytini nepagrindinių rūšių medynai be antrojo ardo ar pomiškio. 3 lentelė. Projektuojamas brandaus medyno nukirtimo būdas Kvartalo ir sklypo Nr. Medyno sudėtis, amžius Skal- sumas Auga- vietė Plotas ha Pomiškis,,antrasis ardas (sudėtis, aukštis, vnt./ha, skalsumas) Numatomas kirtimo būdas ir jo pagrindimas 102/8 8B(70) 2J(70) 0,7 Pd 0,8ha Plynieji, nėra pomiškio, Pd augav. II-ardo nėra 102/9 8J(75) 2B(75)E(70) 0,7 Pd 0,7 Plynieji, nėra pomiškio, Pd augav. II-ardo nėra 102/10 8B(80) 1D(80) 1E(90) 0,7 Lc 0,8 II -10(65) 17 sk.0,2 Plynieji, nėra pomiškio, Lc augav. II-ardas neperspektyvus 102/11 6J(90)2B(90)2E(70) 0,8 Pd 0,9 Plynieji, nėra pomiškio, Pd augav. II-ardas nėra 102/22 5J(85) 4B(85) 1E(85) D(85) 0,6 Pd 0,6 II- 10E(65) 16 sk. 0,2 Plynieji, nėra pomiškio, Pd augav II-ardas neperspektyvus 102/23 5B(85) 4J(85) 1E(85) D(75) 0,6 Pd 0,3 II-10E(55) 15 sk.0,3 Plynieji, nėra pomiškio, Pd augav II-ardas neperspektyvus 102/25 10B(75) J(75) P(75) D(75) 0,7 Pd 2,0 II-10E(65) 16 sk.0,1 Plynieji, nėra pomiškio, Pd augav II-ardas neperspektyvus 104/10 9B(70) 1P(70) 0,8 Nb 0,6 Plynieji, nėra pomiškio, Nb augav. II-ardas nėra 105/1 10B(75) D(75) J(75) E(80) L(60) 0,7 Lc 1,8 II-10E(55) 18 sk.0,1 Plynieji, nėra pomiškio, Lc augav. II-ardas neperspektyvus 105/3 4E(90) 2E(70) 3B(75) 1J(75)P(90) 0,8 Lc 0,6 Plynieji, nėra pomiškio, Lc augav, nėra pomškio 105/9 10P(105)P(70) 0,3 Nb 0,8ha pomiškis 5P5B(2) 0,2 1000ha/vnt Plynieji, nėra pomiškio, Nb augav , pomiškis neperspektyvus 110/1 6E(75)3E(105)1P(105) B(85) J(85) 0,7 Lc 1,0 Plynieji, nėra pomiškio, Lc augav, nėra pomiškio 110/2 7B(70) 2J(70)1P(75) E(75) 0,7 Pc 1,4 Pomiškis 10E(25)3m,500ha Plynieji, nėra pomiškio, Pc augav , pomiškis neperspektyvus II ardas vyresnis virš 50m, 0,4 skalsumas neperspektyvus. Visi P ir U (hidrotopo) medynai kertami plynai. 4 lentelė. Plynai kertamų medynų projektas Kvartalo ir sklypo Nr. Medyno sudėtis, amžius Plyno kirtimo būdas Biržės plotas Leidžiamas biržės plotis Biržės šliejimas Augavietė Esamas pomiškis, antrasis ardas Atkūrimo būdas Atkuriamų medynų rūšinė sudėtis Kiekis vnt./ha Būdas Šliejimo kryptis Laikas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 102/8 8B(70) 2J(70) Sklypinis 0,8ha Tiesioginis R-V 0,5m aukštis, ne anksčiau 5metu Pd K 5J 5B J 1300 B1300 102/9 8J(75) 2B(75)E(70) Sklypinis 0,7 Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Pd K 5J 5B E J 1100 B1100 102/10 8B(80) 1D(80) 1E(90) Sklypinis 0,8 150m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Lc II -10(65) 17 sk.0,2 K 6E 4B E1500 B1000 102/11 6J(90)2B(90)2E(70) Sklypinis 0,9 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Pd K 5J 5B E J1400 B1400 102/22 5J(85) 4B(85) 1E(85) D(85) Sklypinis 0,6 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Pd II- 10E(65) 16 sk. 0,2 K 5B 5J E J1000 B1000 102/23 5B(85) 4J(85) 1E(85) D(75) Sklypinis 0,3 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Pd II-10E(55) 15 sk.0,3 K 5J 5B E J500 B500 102/25 10B(75) J(75) P(75) D(75) Sklypinis 2,0 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Pd II-10E(65) 16 sk.0,1 K 5J 5B J3100 B3100 104/10 9B(70) 1P(70) Sklypinis 0,6 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Nb K 6P 3E 1B P1900 E600 B200 105/1 10B(75) D(75) J(75) E(80) L(60) Sklypinis 1,8 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Lc II-10E(55) 18 sk.0,1 K 6E 4P 2B J E3400 P2300 B1200 105/3 4E(90) 2E(70) 3B(75) 1J(75)P(90) Sklypinis 0,6 75m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Lc K 6E 2P 2B J E1200 P400 B400 105/9 10P(105)P(70) Sklypinis 0,8ha 150m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Nb pomiškis 5P5B(2) 0,2 1000ha/vnt K 10P P2500 110/1 6E(75)3E(105)1P(105) B(85) J(85) Sklypinis 1,0 75m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Lc K 9E 1P B J E2800 P550 110/2 7B(70) 2J(70)1P(75) E(75) Sklypinis 1,4 100m Tiesioginis R-V 0,5m aukjštis, ne anksčiau 5metu Pc Pomiškis 10E(25)3m,500ha K 7B 3J P B2400 J1050 Biržių pločiai – pagal 2lentelė, IV gr miškai, miško kirtimų taisyklės. SKAIČIAVIMAS Tankis 1000vnt/ha pagal projektuotas medžių rūšis P-5100 vnt/ha E-3100 vnt/ha B,J-3100 vnt/ha Pagrindinių kirtimų būdai pušynuose (pagal A. Juodvalkį) Medyno rodikliai Augavietės Tikslinių medžių rūšių pomiškis ar perspektyvus antrasis ardas Kitos pomiškio ar medyno ypatybės Nae, Na Nb,Lb Nc, Lc Ua, Ub, Pa, Pb, Uc, Pc Kirtimų būdai, metodai, variantai Yra Išsidėstęs tolygiai, pakankamo tankio Supaprastinti 2 atvejų Supaprastinti 2-3 atvejų atvejiniai Plynieji (išsaugant tikslinį pomiškį) Supaprastinti 2 atvejų atvejiniai pušynų atkūrimui* Grupiniai atvejiniai* Išsidėstęs grupėmis Grupiniai atvejiniai Plynieji Nėra ar pakankamo tankumo Pirmojo ardo sudėtyje ne mažiau kaip 30 proc. eglių Plynieji Supaprastinti 2 atvejų atvejiniai pušynų atkūrimui Plynieji Supaprastinti 2 atvejų atvejiniai pušynų atkūrimui Tipiški atvejiniai* Plynieji Tipiški atvejiniai* Grupiniai atvejiniai* Kita pirmojo ardo sudėtis Plynieji Supaprastinti 2 atvejų atvejiniai pušynų atkūrimui Grupiniai atvejiniai* Plynieji Grupiniai atvejiniai* *dažniau taikomi, kai teisės aktai draudžia plynuosius kirtimus Pagrindinių kirtimų būdai eglynuose (pagal A. Juodvalkį) Medyno rodikliai Augavietės Tikslinių medžių rūšių pomiškis ar perspektyvus antrasis ardas Kitos pomiškio ar medyno ypatybės Nb, Lb Nc, Lc, Nd, Ld Nf, Lf Ub, Pb, Uc, Pc, Ud, Pd, Uf Kirtimų būdai, metodai, variantai Yra Išsidėstęs tolygiai, pakankamo tankio Supaprastinti 2-3 atvejų atvejiniai Išsidėstęs grupėmis Grupiniai atvejiniai Plynieji Grupiniai atvejiniai Plynieji Grupiniai atvejiniai Plynieji Plynieji Grupiniai atvejiniai* Nėra ar pakankamo tankumo Pirmojo ardo sudėtyje ne mažiau kaip 30 proc. pušų Plynieji Supaprastinti 2 atvejų atvejiniai pušynų atkūrimui* Tipiški atvejiniai Plynieji Tipiški atvejiniai*** Plynieji Grupiniai atvejiniai* Plynieji Supaprastinti 2 atvejų atvejiniai pušynų atkūrimui** Grupiniai atvejiniai* Pirmojo ardo sudėtyje yra drebulių ar baltalksnių Supaprastinti atvejiniai drebulių ar baltalksnių atžalinės galios sunaikinimui Plynieji Grupiniai atvejiniai* Kita pirmojo ardo sudėtis Plynieji Tipiški atvejiniai*** Grupiniai atvejiniai* Plynieji Grupiniai atvejiniai* Plynieji Grupiniai atvejiniai* Nesvarbu Pirmojo ardo sudėtyje ne mažiau kaip 40 proc. P, Ą, U, K Ilgalaikiai atvejiniai Plynieji Grupiniai atvejiniai* *-dažniau taikomi, kai teisės aktai draudžia plynuosius kirtimus ** - taikomi tik „b“ augavietėse *** - taikomi „c“ augavietėse, tik išimtinais atvejais „d“ augavietėse 5 lentelė. Neplynų kirtimų projektas Kvartalo ir sklypo Nr. Medyno sudėtis, amžius, skalsumas Neplyno kirtimo būdas Atvejų skaičius per kurį nukertamas medynas Atskirais atvejais iškertamos medžių rūšys Medyno skalsumas po pirmojo atvejo Laikotarpis iki kito atvejo Skatinimo priemonės atkuriant naują medyną Kirtimo ploto ir pločio apribojimai I II III 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Nebuvo perpektyvaus II ardo medynu. Neplynų kirtimo projektų šiame taksoraštyje . Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priedas   VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS ŪKINIAMS (IV GR.) MIŠKAMS ATKURTI   Augavietė, miško tipas Medžių rūšys Pastabos Nae, Na – kerpšilis; Na, Nb – brukniašilis P   Nb – žaliašilis P, E, M   Lb, La – mėlynšilis P, E, B   Nc – šilagiris E, P, M, Ą K, L, Bu, Ąb, B Ąžuolynai daugiau veistini pietvakarių Lietuvoje priemolio, molio ar dvilyčiuose dirvožemiuose Lc – mėlyngiris E, P, B, K, L, Ą D, J   Nd – sausgiris Ą E, M, U, K, L, Bu, Ąb, B   Ld – žaliagiris E, B, U, Ą Ąb, J, K, L, D Pietvakarių Lietuvoje daugiau veistini ąžuolynai, o šiaurinėje ir rytinėje jos dalyse – eglynai ir uosynai Nf, Lf – baltmiškis Ą U, L, K, G, E, Ąb, B, D, J   Lf, Uf – šlapgiris B, U, J, Ą E, D   Ub, Ua – balašilis P, E, B   Pa, Pb – tyrašilis, raistašilis P, B   Uc – paraistis J, B, P, E   Pc – raistas B, J, P, E   Ud – palieknis J, U, B, E   Pd – lieknas J, B, U, E   Uf – juodgiris J, U, B, E     Pastabos: 1. Paliekant sklypą atželti, būtina vadovautis šių Nuostatų 14 punktu. 2. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas. 3. Medžių rūšių žymėjimas: Ą – paprastasis ąžuolas Ąb – bekotis ąžuolas B – karpotasis arba plaukuotasis beržas Bu – paprastasis bukas D – drebulė E – paprastoji eglė P – paprastoji pušis G – guobiniai K – paprastasis klevas U – paprastasis uosis L – mažalapė liepa J – juodalksnis M – europinis maumedis 1 lentelė. Medynų minimalūs pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos amžiai* Miško kirtimo taisyklės. Aktuali redakcija nuo 2015 09 30 Medžių rūšys** IV grupės miškai III grupės miškai Gamtinės brandos amžius (pagrindinių miško kirtimų II grupės miškuose amžius) Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 101 111 171 Eglė 71 81 121 Ąžuolas 121 141 201 Beržas, juodalksnis 61 61 91 Liepa, skroblas 61 71 91 Drebulė 41 41 81 Baltalksnis, blindė, gluosnis 31 31 51 *Visų nuosavybės formų plantacinių želdinių, įveistų pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), privačiuose IV grupės miškuose baltalksnynų, blindynų, gluosnynų ir grynųjų drebulynų kirtimo amžius neribojamas. **Nevietinių (išskyrus maumedį ir buką), svetimžemių, invazinių medžių rūšių, apibrėžtų Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 (Žin., 2002, Nr. 81-3505), kirtimo amžius visų grupių miškuose neribojamas. 2 lentelė. Maksimalūs plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių pločiai Miško kirtimo taisyklės. Aktuali redakcija nuo 2015 09 30 Miško augaviečių sąlygos Atkuriamų medynų vyraujančios medžių rūšys Maksimalus biržės plotis, m miško tipai dtg IV grupės miškai III grupės miškai Brukniašilis, žaliašilis, šilagiris, sausgiris (išskyrus šlaitus) Na, Nb, Nc, Nd, Nf Pušynai, minkštieji lapuočiai 150 100 Eglynai, kietieji lapuočiai 100 75 Kitų augaviečių miškai kitos dtg Eglynai 75 75 Juodalksnynai 150 100 Kitų medžių rūšių medynai 100 75 3 lentelė. Ugdomųjų miško kirtimų rūšys Miško kirtimo taisyklės. Aktuali redakcija nuo 2015 09 30 Ugdomųjų miško kirtimų rūšis Medynų amžius, metai spygliuočių ir kietųjų lapuočių minkštųjų lapuočių Jaunuolynų ugdymas iki 20 iki 20 Retinimas 21–40 21–30 Einamasis kirtimas 41 ir daugiau 31 ir daugiau Pastabos: 1. Įvairiaamžiuose medynuose ugdomieji miško kirtimai vykdomi kompleksiškai, sujungiant kelias ar visas ugdomųjų miško kirtimų rūšis. Jie priskiriami prie vyraujančios ugdomųjų miško kirtimų rūšies, atsižvelgiant į vidutinį vyraujančios medžių rūšies amžių. 2. Jaunuolynų ugdymo kirtimams taip pat priskiriamas trako kirtimas ir pomiškio ugdymas. Traką leidžiama kirsti ar ugdyti pomiškį ir neugdant medyno pirmojo ar antrojo ardo. 68. Ugdomieji miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, kitų rūšių medynuose 10 metų iki pagrindinio kirtimo amžiaus IVA grupės miškuose. Miško kirtimo taisyklių 2 priedas   Medynui atkurti pakankamas žėlinių arba želdinių kiekis   Medžių rūšis Skaitiklyje – pakankamas perspektyvaus žėlinių kiekis, vardiklyje – dirbtinai įveistų želdinių medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) Nae, Na – kerpšilis, brukniašilis Kitos augavietės iki 0,5 m 0,5–1,5 m daugiau kaip 1,5 m iki 0,5 m 0,5–1,5 m daugiau kaip 1,5 m Pušis 10 8 6 8 6 5 Eglė – – – 6/4 4/3 3/2,5 Ąžuolas, liepa – – – 6 4 3 Uosis, klevas – – – 8 5 4   Pastaba. Lentelės duomenimis turi vadovautis specialistai, projektuojant pagrindinių miško kirtimų biržes. Lentelėje nurodytas žėlinių arba želdinių kiekis, kurio pakanka medynui atkurti, jei miško kirtimo metu bus išsaugota bent 60 proc. nurodyto kiekio. III miškų grupėje perspektyvių želdinių ar žėlinių kiekis, kurio pakanka medynui atkurti, yra 20 proc. mažesnis negu nurodytas lentelėje. Miško kirtimo taisyklių 4 priedas   Po ugdomųjų miško kirtimų grynuose medynuose paliekamas medžių kiekis   1. Medynuose, kuriuose gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią, nurodytą lentelėse, medžių skaičius (vnt./ha) nustatomas pagal lentelėse nurodytą didžiausią aukštį. 2. Leidžiama iki 20 proc. paliekamų medžių skaičiaus paklaida.   1 lentelė. Po ugdomojo miško kirtimo pušynuose paliekamas medžių skaičius Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m Miško tipas (dtg) cl, v (Šae, Ša, Nae, Na) m, v–m, ox, m–ox (La, Šb, Nb, Lb, Nc. Lc) Medžių skaičius, vnt./ha 6 3510 3670 7 3110 3250 8 2760 2890 9 2460 2580 10 2200 2320 11 1980 2090 12 1780 1890 13 1610 1720 14 1460 1570 15 1330 1430 16 1210 1310 17 1100 1200 18 1000 1110 19 910 1020 20 830 940 21 760 870 22 700 800 23 650 740 24 600 680 25 550 630 26   580 27   530 28   490 Pastaba. Lentelės kitoms rūšims Miško kirtimo taisyklėse. Miško kirtimo taisyklių 5 priedas   Minimalus skalsumas, iki kurio leidžiama išretinti mišrų medyną ugdomaisiais miško kirtimais   Medyno charakteristika Skalsumas, iki kurio medyną leidžiama išretinti Retinimai Einamieji kirtimai Pušynas     Su eglėmis ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,7 0,7 Su minkštaisiais lapuočiais 0,6 0,7 Eglynas     Su kitais spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,7 0,7 Su beržais 0,6 0,7 Su drebulėmis, baltalksniais 0,6 0,6 Ąžuolynas     Su spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,7 0,8 Su minkštaisiais lapuočiais 0,6 0,6 Uosynas 0,6 0,7 Beržynas     Su kitais minkštaisiais lapuočiais 0,7 0,7 Su spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,6 0,7 Juodalksnynas 0,7 0,7 Drebulynas 0,6 0,6 Baltalksnynas 0,6 0,6 ______________   Miško kirtimo taisyklių 6 priedas   Ugdomųjų miško kirtimų grynuose ir dviardžiuose medynuose projektavimo normatyvai     Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Pušynai – cl, v (Šae, Ša, Nae, Na) 5   8 6   8 7   10 8   10 9   12 10   12 11   12 12   14 13   14 14   16 15   16 16   16 17   18 18   18 19   20 20   20 21   22 22   22 23   24 24   26 Pušynai – m, v–m, ox, m–ox ir kt. (La, Šb, Nb, Lb, Nc, Lc ir kt.) 5   8 6   8 7   10 8   10 9   12 10   12 11   12 12   14 13   14 14   14 15   16 16   16 17   18 18   18 19   18 20   20 21   22 22   22 23   22 24   24 25   26 26   26 27   28 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Eglynai – ox, m–ox, ox–h, ox–n (Nc, Lc, Nd, Ld) 5 12 6 12 7 12 8 14 9 14 10 14 11 14 12 16 13 16 14 16 15 18 16 18 17 18 18 18 19 20 20 20 21   22 22   22 23   24 24   24 25   26 26   26 27   28 28   30 29   30 Eglynai – m, aeg ir kt. (Lb, Nf ir kt.) 5 12 6 12 7 12 8 14 9 14 10 14 11 16 12 16 13 16 14 16 15 18 16 18 17 20 18 20 19 20 20 22 21   22 22   24 23   26 24   28 25   30 26   30 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Ąžuolynai 5   6 6   8 7   8 8   8 9   10 10   10 11   12 12   12 13   14 14   14 15   16 16   16 17   18 18   20 19   20 20   22 21   24 22   26 23   28 24   28 25   32 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Uosynai 5   6 6   6 7   8 8   8 9   10 10   10 11   12 12   12 13   12 14   14 15   14 16   16 17   16 18   18 19   18 20   20 21   22 22   22 23   24 24   26 25   28 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Juodalksnynai 10   10 11   10 12   12 13   12 14   14 15   14 16   16 17   16 18   16 19   18 20   20 21   20 22   22 23   22 24   24 25   24 26   26 Beržynai ir drebulynai (visi miško tipai) 5   6 6   6 7   6 8   8 9   8 10   10 11   10 12   10 13   12 14   12 15   14 16   14 17   16 18   16 19   18 20   20 21   20 22   22 23   24 24   26 25   26 26   28 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Beržynai ir drebulynai (su antruoju eglės ardu) 6 8 7 8 8 10 9 10 10 10 11 12 12 12 13 14 14 14 15 14 16 16 17 16 18 18 19 18 20 20 21 22 22 24 23 24 24 26 25 28 26 30 Beržynai (su antruoju uosio ardu) 5 8 6 8 7 10 8 10 9 10 10 12 11 12 12 14 13 14 14 14 15 16 16 16 17 18 18 18 19 20 20 22 21 22 22 24 23 24 24 26 25 28 26 30 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Drebulynai (su antruoju uosio ardu) 5 8 6 10 7 10 8 12 9 12 10 12 11 12 12 14 13 14 14 14 15 16 16 18 17 18 18 20 19 20 20 22 21 24 22 26 23 30 24 30 25 34 26 38 Vidutinis aukštis, m Medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, esant skirtingam vidutiniam medynų medžių skersmeniui 0,6 0,7 0,8 0,9 Baltalksnynai (su antruoju eglės ardu) 5 10 6 12 7 12 8 12 9 14 10 14 11 16 12 18 13 18 14 20 15 20 16 22 Baltalksnynai (su antruoju uosio ardu) 5 10 6 12 7 12 8 12 9 14 10 16 11 16 12 18 13 18 14 20 15 22 16 24 17 26   Pastaba. Ugdomieji miško kirtimai projektuojami tada, kai medynai atitinka lentelėje nurodytus kriterijus ir jų skalsumas 0,1 ar daugiau didesnis, negu lentelėje nustatytas medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų. Miško kirtimo taisyklių 7 priedas MIŠKO KIRTIMŲ KLASIFIKACIJA     Pastaba. Iškirsta mediena į pagrindinių miško kirtimų normą arba į tarpinių miško kirtimų apimtis įtraukiama vadovaujantis Taisyklių 4 punkto reikalavimais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!