Mindaugo paveikslas (rašinys)

Mindaugo paveikslas

Dramoje „Mindaugas" Justinas Marcinkevičius pasakoja apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą ir laikotarpį, kai jis valdė Lietuvą. Kurinys nukelia mus į Lietuvos valstybės kūrimo pradžią, iškelia daugybę problemų, akcentuoja to laikotarpio nesantaikas. Justinas Marcinkevičius Mindaugą vaizduoja kaip išdidžia, atsargią ir užsispyrusia asmenybę. Šios savybės buvo labai svarbios to meto valdovams, kadangi, tuo istoriniu laikotarpiu visada grėsė pavojus, jog kažkas iš aplinkinių šalių staiga užpuls arba išduos. Šios nepalankios sąlygos ir Mindaugo noras sukurti didžią ir galingą valstybę apie kurios vardą būtų girdėjusi visa Europa nuvedė jį iki valdovo pareigų užėmimo.

Apie Mindaugo charakterį negalima kalbėti taip abstrakciai. Pažvelgus į Mindaugą kaip karalių aiškiai galime suprasti jog jis yra mylintis ir rūpestingas valdovas, iškelentis Lietuvos klestėjimą ir pripažinimą priešais bet kokias kitas problemas. Mindaugas, net prilygina Lietuvą dievui ir teigia jog visi turėtų juo tikėti. Būtent, šis Lietuvos išaukštinimas nulėmė jo žiauraus valdymo būdą, jis teige, jog „valdžia ne laime laikosi, o baime". Be abejo, tai buvo žmogus, gimęs to meto politikai, gerai įvaldęs tokius politikos įrankius kaip: melą, klastą ir prievartą. Prieš Mindaugui ateinant į valdžią jis buvo nuoširdus, doras ir švelnus žmogus, užtat pradėjus jam valdyti jis pasikeitė, jis tapo rūstus, negailestingas ir uždaras taip pat pradėjo vykdyti terorą: žudė arba ištrėmė tuos kurie jam nepritarė, viską bandė pasiekti kalaviju ir krauju, net nebandydamas išspręsti problemas diplomatiškai. Užsibrėžtų tikslų jis siekdavo neatsižvelgdamas i kitų nuomonę ir darymas tai kas jo manymu buvo būtina kad Lietuva klestėtu. Tačiau Mindaugas poto gailėjosi ir susivokė, kad ką jis iki tol buvo padaręs nepadėjo Lietuvai kaip vieningai valstybei, bet kaiptik sukėlė nepasitikėjimą ir baimę tarp Lietuvos gyventojų. Visos šios savybės atskleidžia ne tik galingo, mylinčio ir rūpestingi valdovo, bet ir žiauraus ir kartais nehumaniško valdymo būdo karaliaus paveikslą.

Mindaugas domina netik kaip karalius bet kaip ir žmogus, dėl savo užsispyrimo ir atkaklumo siekiant savo mylimosios Mortos meilės. Galiausiai Mindaugas pasekė savo tikslą ir vedė Morta, kai jos vyras - Vismantas nusižudė iš sielvartos sužinojęs jog tikrasis jo sūnaus tėvas yra Mindaugas. Išgirdę naujienas apie Mortos ir Mindaugo vestuves Vismanto broliai, prieštaravo jų santuokai, bet irgi netikėtai mirė Mindaugo surengtoje medžioklėje į kurias kunigaikštis juos pakvietė. Visi buvo nustebę išgirdę šias naujienas: "Tokie galiūnai, ne vieną mūšį su garbe praeję, staiga medžioklėj žuvo. Betgi visko, kaip sakoma, pasauly pasitaiko....". Ko gero galima suprasti, jog Vismanto brolių mirtys buvo įvykdytos Mindaugo įsakymu. Galima teigti jog Mindaugas buvo ne tik mylintis vyras, bet ir gudriai mąstantis karalius, kuris niekados nepamiršo Lietuvos, kadangi iš šių vedybų Mindaugas gavo ir naudos, nes tuomet jam pavyko prijungti Vismanto brolių žemes prie Lietuvos teritorijos. Tačiau būtent dėl šio noro suvieniti Lietuvą jis pradėjo nepasitikėti kitais, net artimais giminaičiais ir tai privedė jį prie savo brolio šeimos pagrobimo, nes įžvelgė galimą klastą už jo nugaros. Aišku, tai buvo labai skaudu Mindaugo broliui. Jis sakė: "Ant nepasitikėjimo sukūrei valstybę savo. Pamatas ne tas. Kaip aš dabar galiu tavim tikėti? Paklusti - galiu. Tačiau tikėti - ne". Taigi, nėra klaidinga manyti, jog

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!