Mikroekonomikos užduotys

1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas 1.Duota: Prekių X ir Y gamybą šalyje apibūdinantys duomenys: a b c d e f Qx 0 90 150 210 250 280 Qy 330 310 270 210 130 0 1.1.Rasti: Naudodami pateiktus duomenis, nubraižykite gamybos galimybių kreivę. 1.2.Rasti: Kokie yra 60 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 90 X ir 310 Y prekių vienetus? Sprendimas: X – 90+60=150 Y – 270-310= -40 Atsakymas: Kai gamina 90 X ir 310 Y prekės vnt., tai 60 papildomų prekės X alternatyvieji kaštai yra 40 prekės Y kaštai. 1.3.Rasti: Kokie yra 130 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 150 X ir 270 Y prekių vienetus? Sprendimas: X – 150+130=280 Y – 0-130= -130 Atsakymas: Kai gamina 150 X ir 270 Y prekės vnt., tai 130 papildomų prekės X alternatyvieji kaštai yra 130 prekės Y kaštai 1.4.Rasti: Kokie yra 140 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 250 X ir 130 Y prekių vienetų? Sprendimas Y – 130+140=270 X – 150-250= -100 Atsakymas: Kai gamina 250 X ir 130 Y prekės vnt., tai 130 papildomų prekės Y alternatyvieji kaštai yra 100 prekės X kaštai 1.5.Rasti: Kokie yra 120 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 210 X ir 210 Y prekių vienetų? Sprendimas: Y – 210+120=330 X – 0-210= -210 Atsakymas: Kai gamina 210 X ir 210 Y prekės vnt., tai 120 papildomų prekės Y alternatyvieji kaštai yra 210 prekės X kaštai 1.6.Rasti: Kaip keičiasi kiekvieno papildomo X prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 280? Sprendimas: ∆Qyb / ∆Qxb= (310-330)/ (90-0)= -0,22; ∆Qyc / ∆Qxc= (270-310)/(150-90)= -0,67 ∆Qyd / ∆Qxd= (210-270)/(210-150)= -1 ∆Qye / ∆Qxe= (130-210)/(250-210)= -2 ∆Qye / ∆Qxe= (0-130)/(280-250)= -4.33 Atsakymas: Prekės X kiekį didinant nuo 0 iki 280 alternatyvieji kaštai didėja. Prekės X kiekį didinant nuo 0 iki 90 alternatyvieji kaštai yra 0.22 Prekės X kiekį didinant nuo 90 iki 150 alternatyvieji kaštai yra 0.67 Prekės X kiekį didinant nuo 150 iki 210 alternatyvieji kaštai yra 1 Prekės X kiekį didinant nuo 210 iki 250 alternatyvieji kaštai yra 2 Prekės X kiekį didinant nuo 250 iki 280 alternatyvieji kaštai yra 4.33 1.7.Rasti: Kaip keičiasi kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai Y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 330 vienetų. Sprendimas: ∆Qxe / ∆Qye= (250-280)/ (130-0)= -0,23 ∆Qxd / ∆Qyd= (210-250)/ (210-130)= -0.5 ∆Qxc / ∆Qyc= (150-210)/ (270-210)= -1 ∆Qxb / ∆Qyb= (90-150)/ (310-270)= -1.5 ∆Qxa / ∆Qya= (0-90)/ (330-310)= -4.5 Atsakymas: Prekės Y kiekį didinant nuo 0 iki 130 alternatyvieji kaštai yra 0.23 Prekės Y kiekį didinant nuo 130 iki 210 alternatyvieji kaštai yra 0.5 Prekės Y kiekį didinant nuo 150 iki 210 alternatyvieji kaštai yra 1 Prekės Y kiekį didinant nuo 270 iki 310 alternatyvieji kaštai yra 1.5 Prekės Y kiekį didinant nuo 310 iki 330 alternatyvieji kaštai yra 4.5 2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas Duota: Ūkininkas turi du žemės sklypus, kuriuose pasirinktinai gali auginti bulves arba runkelius. Pirmajame lauke paprastai išauga apie 180 tonų bulvių arba 280 tonų runkelių. Antrasis sklypas didesnis. Jame galima išauginti 230 tonų bulvių arba 410 tonų runkelių. 2.1. Rasti: Nubrėžkite abiejų sklypų gamybos galimybių kreives, naudodami tą patį mastelį. Pakomentuokite, kaip iš gautų grafikų galima spręsti apie žemės derlingumą. Sprendimas: I laukas II laukas Bulvės 180 0 Bulvės 230 0 Runkeliai 0 280 Runkeliai 0 410 Atsakymas: Pagal grafikus, galima spręsti, kad II lauke derlingumas didesnis, kadangi bulvių ir runkelių išauginama daugiau nei I lauke alternatyviesiems kaštams lygiems 0. II lauko kreivė yra aukščiau I lauko. Kuo kreivė yra arčiau koordinačių pradžios taško, tuo jos derlingumas yra mažesnis. 2.2. Duota: Apskaičiuokite vienos tonos bulvių alternatyviuosius kaštus kiekviename sklype. Kuriame sklype jie didesni? Kokį sprendimą patartumėte priimti ūkininkui (kuriame sklype ką auginti)? Sprendimas: I laukas: (280-0)/(0-180)=-280/180= -1.56 II laukas: (410-0)/(0-230)=-410/230= -1.78 Atsakymas: Norėdami išauginti I lauke 1 toną bulvių daugiau, sumažėja 1.56 runkelių, o II lauke prarandame 1.78. Alternatyvieji kaštai yra didesni II lauke. Todėl patarčiau bulves auginti I lauke, o runkelius II lauke. 2.3. Rasti: Apskaičiuokite ir pagal grafiką patikrinkite, kiek t. runkelių galės išauginti fermeris pirmajame sklype jeigu jame augins 130 t bulvių. Sprendimas: (180-0)/(0-280)= -0.64 -0.64*130= -83.57 Atsakymas: Fermeris I lauke auginant 130 t bulvių galės išauginti 83.57 t runkelių. 2.4. Duota: Apskaičiuokite ir pagal grafiką patikrinkite, kiek t. bulvių galės išauginti fermeris antrajame sklype jeigu jame augins 130 t runkelių. Sprendimas: (230-0)/(0-410)=-0.56 -0.56*130= -72.93 Atsakymas: Fermeris II lauke auginant 130 t runkelių galės išauginti 72.93 t bulvių 3 uždavinys. Sandorio kaštai Duota: Saulius pirko dėvėtą automobilį. Žinomi duomenys pateikti lentelėje. Sąnaudos Lt Lt Automobilio pargabenimas iš užsienio 1030 Skelbimas laikraštyje apie parduodamą automobilį 40 Telefono skambučių automobilio paieškai sąskaita 35 Benzino sąnaudos automobiliui surasti ir apžiūrėti 65 Automobilio patikra stende 45 Automobilio kėbulo apžiūra 35 Pinigų, skirtų automobilio pirkimui, išėmimas iš bankomato 32 Valiutos, skirtos automobilio pirkimui, keitimo operacija 33 Nuosavybės teisės į automobilį užtikrinimas 80 Automobilio draudimas metams 340 Automobilio signalizacija ir jos montavimas 430 Rasti: Apskaičiuokite įvykusio sandorio kaštus Sauliui. Savo žodžiais apibrėžkite, kas yra sandorio kaštai. Argumentuokite, kodėl viena ar kita kaštų eilutė įskaičiuotina arba ne. Sprendimas: 40+35+65+45+35+32+33=285 Lt Atsakymas: Sandorio kaštai Sauliui kainavo 285 Litus. Į sandorio kaštus įtraukiau: skelbimą laikraštyje apie parduodamą automobilį, telefono skambučių sąskaitą automobilio paieškai, benzino sąnaudas automobiliui surasti ir apžiūrėti, kadangi tai sąnaudos, būtinos pirkėjui surasti. Pasirinkau automobilio patikrą stende, jo kėbulo apžiūra, nes šios sąnaudos yra būtinos prekės savybei nustatyti. Pinigų išėmimas iš bankomato ir valiutų keitimo operaciją į pasirinkau, nes tai sąnaudos atsirandančios prekę parduodant pirkėjui/pirkėjui perkant. Į sandorio kaštus neįtraukiau automobilio pargabenimo , nes automobilio pargabenimas tai transportavimo kaštai ir šituos kaštus galima priskirti greičiau prie tikrąją automobilio kainą, kuri bus nustatyta pirkėjui, negu į sandorio kaštus. Taip pat neįtraukiau nuosavybės teisės į automobilį užtikrinimo, draudimo, signalizacijos montavimo, nes šitie kaštai atsiranda jau nusipirkus automobilį ir šiame procese nebėra pardavėjo. Sandorio kaštai – tai procesas, kurio metu vyksta pirkimas ir padavimas, ir kurio metu santykiauja pirkėjas ir pardavėjas. 4 uždavinys. Rinkos paklausa 1.Duota: Jonas, Darius, Mindaugas, Evaldas ir Linas nori burtis į brigadą ir remontuoti butus, tačiau tokiam darbui reikalingos licencijos. Jonas už licenciją sutinka mokėti ne daugiau kaip 830 Lt, Darius ne daugiau kaip 730 Lt, Mindaugas - ne daugiau kaip 680 Lt, o Evaldas, Robertas ir Linas ne daugiau kaip 580 Lt. Jeigu licencija kainuotų 530 Lt, brigadą kurtų ir kiti keturi meistrai, kurių gretas papildytų dar penki, jeigu licencijos kaina nukristų iki 500 Lt. 4.1.Rasti: Nubrėžkite licencijos paklausos kreivę. Sprendimas: P 830 730 680 580 530 500 Q 1 2 3 6 10 15 Atsakymas: 4.2.Rasti: Vyriausybė nustatė 613,33 Lt kainą šiai licencijai. Iš grafiko nustatykite, kiek licencijų bus nupirkta. Pakomentuokite atsakymą. Sprendimas: Atsakymas: Iš grafiko galima nustatyti, kad bus nupirktos 4 licenzijos. 4 asmenys sutiks mokėti 613,33 Lt sumą. 4.3.Rasti: Kokiai licencijos kainai esant butus galėtų remontuoti 8 asmenys? Pakomentuokite atsakymą. Atsakymas: Kad galėtų butus remontuoti 8 asmenys kaina turi nukristi iki 530Lt, nes esant aukštesnei kainai už šią licenziją sutinka mokėti 6 asmenys ir mažiau, o už 530Lt sutinka įsigyti šią licenziją net 10 asmenų. Kuo licenzijos kaina yra mažesnė tuo daugiau žmonių ją gali įsigyti 4.4.Rasti: . Kas kinta - paklausa ar paklausos kiekis - keičiantis licencijos kainai šiame uždavinyje? Šiame uždavinyje keičiantis licencijos kainai kinta paklausos kiekis, nes kuo kaina mažesnė, tuo daugiau nuperkama licencijų . Čia paklausos kreivė nesislenka koordinačių sistemoje, todėl negalime pavadinti paklausos pokyčiu 5 uždavinys. Paklausos elastingumas ir pajamos 1.Duota: duomenų lentelė: Taškai Q P Q2-Q1 P2-P1 (Q1+Q2)/2 (P1+P2)/2 EABd Ed TR A 34 30               B 35 15               C 39 6               D 45 2               5.1.Rasti: Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite paklausos kreivę. 5.2.Rasti: Apskaičiuokite paklausos elastingumą kainų atžvilgiu intervaluose AB, BC ir CD (EABd) kainai mažėjant bei intervalų vidurio taškuose (Ed). Užpildykite lentelę. Sprendimas: (paklausos elastingumas kainų atžvilgiu) (paklausos elastingumas intervalų vidurio taške) EABd =((1/34)*100)/((-15/30)*100)= -0,06 EBCd=((4/35)*100)/((-9/15)*100)= -0,19 ECDd=((6/39)*100)/((-4/6)*100)= -0,23 EdAB=(1/34,5)/(-15/22,5)= -0,04 EdBC=(4/37)/(-9/10,5)= -0,13 EdCD=(6/42)/(-4/4)= -0,14 Atsakymas: Taškai Q P Q2-Q1 P2-P1 (Q1+Q2)/2 (P1+P2)/2 EABd Ed TR A 34 30       1020 B 35 15  1 -15 34,5 22,5 -0,06 -0,04 525 C 39 6  4 -9 37 10,5 -0,19 -0,13 234 D 45 2  6 -4 42 4 -0,23 -0,14 90 Intervaluose AB, BC ir CD paklausa neelastinga kainų atžvilgiu, nes -1 TC 10.5. Rasti: Kiek tonų produkcijos reikia gaminti, kad įmonės pelnas būtų maksimalus? Pavaizduokite pelno susidarymą bendrųjų ir vidutinių-ribinių dydžių grafikuose. Sprendimas: Atsakymas: Kad pelnas būtų maksimalus, reikia pagaminti 10 tonų produkcijos. Grafike pavaizduota „Max. pelnas“. Ten MC=AR, o kaip žinoma, pagal pelno maksimizavimo taisyklė, ekonominis pelnas yra maksimalus, kai gamybos apimtis, kuriai esant MR=MC. Čia AR=MR (Tobuloje konkurencijoje AR kreivė sutampa su MR kreive) 10.6. Rasti: Kokį maksimalų pelną iš viso gaus įmonė? Sprendimas: Atsakymas: Įmonė gaus maksimalų pelną 10000 Lt, nes liestinė ( - - - ) liečia pastoviųjų kaštų kreivę būtent tame taške (tarp pastoviųjų kaštu ir bendrųjų kaštų didžiausias atstumas) Literatūra 1. “Mikroekonomika”, V. Snieška ir kt, 2005m, 293psl, ISBN 9986-13-550-8 2. “Ekonomikos teorija”, A. Jaukutis, V. Petraškevičius, A. Steponavičius, L. Šečkutė, S. Zaicev, 2007m, 369p, ISBN 978-9955-682-82-0 3. Mikroekonomikos skaidrės, Lekt. Neringa Čepaitienė 4. http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/gamybos-galimybiu-ribotumas-ir-pasirinkimas.html

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!