Mikroekonomikos nesunkios užduotys

1 užduotis 1. Automobilių gamintojai gamina mašinas tol, kol: Teisingas a) papildoma nauda, gauta pardavus mašinas, viršija papildomus mašinos gamybos kaštus; Esant šiai sąlygai automobilių gaminimas bus pelningas. Priešingu atveju gamintojai patirs nuostolius ir toliau tęsti automobilių gaminimą bus netikslinga. Klaidingi b) mašinos gali būti parduotos nepriklausomai nuo siūlomos nuolaidos; c) užsienio rinka užima pusę automobilių rinkos; d) baigiasi metai nepriklausomai nuo pardavimo apimties kitimo. Šie variantai yra neteisingi, nes gamintojai gamina mašinas tol, kol gauna pelną. Kuo didesnis pelnas, tuo didesnės galimybės plėsti veiklą ir užimti didesnę rinkos dalį. Jei veikla yra nuostolinga, gamintojai gali nutraukti gamybą nepriklausomai nuo to kiek laiko liko iki metų pabaigos. 2. Sumažėjus paklausai: Teisingas a) mažėja vartotojų paklausos kiekis, esant kiekvienai alternatyviajai kainai; Kai vartotojas turi pasirinkimo galimybę tarp pigesnės ir brangesnės prekės, jis pasirinks pigesnę. Šios prekės paklausa didėja, o brangesnės – mažėja. Klaidingi b) gamintojai padidina pasiūlos kiekį; c) paklausos kreivė persikelia į dešinę; Šis variantas yra neteisingas, kadangi paklausos kreivė persikelia į dešinę didėjant paklausai, o ne mažėjant; d) pasiūla taip pat mažėja. 3. Jei X produkto paklausa neelastinga, tai kainai padidėjus 4% produkto paklausos kiekis: Teisingas b) sumažės mažiau negu 4%; Santykinis paklausos neelastingumas esti tuomet, kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Klaidingi a) sumažės daugiau negu 4%; Kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį, tai paklausa yra elastinga. Todėl šis variantas yra neteisingas. d) padidės mažiau negu 4%. c) padidės mažiau negu 4%. Variantai c ir d yra neteisingi, nes pagal paklausos dėsnį kylant kainai paklausos kiekis mažėja. Šie variantai būtų teisingais, jeigu būtų kalbama apie Gifeno prekes. Šių prekių paklausa, didėjant kainai, didėja. 4. Jei dvi prekės teikia tą patį ribinį naudingumą vartotojui, maksimizuojančiam bendrąjį naudingumą, tai: Teisingas d) vartotojas perka vienodus šių prekių kiekius. Klaidingi a) vartotojas neišleidžia visų savo pajamų; b) abiejų prekių bendrieji naudingumai vienodi; c) vartotojas linkęs užmokėti tą pačią kainą už kiekvieną prekę. 5. Esminis trumpojo laikotarpio bruožas yra tas, kad: Teisingas c) firma neturi pakankamai laiko pakeisti įmonės dydį. Trumpasis laikotarpis yra abstraktus laiko tarpas, per kurį kai kurios gamybos ištekliai yra pastovūs (nuolatiniai gamybos ištekliai, pvz., įmonės dydis), o produkcijos apimtis kinta tik keičiant sunaudotų kintamųjų gamybos išteklių kiekį (pvz., žaliavų, darbo). Verslo laisvė trumpajam laikotarpiui labiau apribota negu ilgajam. Per trumpą laiką firma negali užsisakyti, sumontuoti, bei paleisti naujus įrengimus, pakeisti esamos įmonės dydį ar pastatyti naują įmonę. Tam, kad firma galėtų pakeisti įmonės dydį, jai reikėtų didinti pagrindinį kapitalą. Pagrindinis kapitalas priskiriamas prie pastovių išteklių, o jie trumpuoju laikotarpiu yra nekeičiami. Klaidingi a) įėjimo kliūtys trukdo naujoms firmoms patekti į rinką; Trumpuoju laikotarpiu nėra įėjimo į rinką kliūčių. Tiesiog įėjimas į rinką ir išėjimas iš rinkos reikalauja daugiau laiko. b) firma neturi pakankamai laiko pakeisti bet kurio naudojamo ištekliaus kiekį; Trumpuoju laikotarpiu nekeičiami tik pastovūs gamybos veiksniai, tokie kaip: pastatai, įrenginiai. Firma gali keisti kintamųjų veiksnių (žaliavų, darbo valandų) kiekį. c) firma neturi pakankamai laiko sumažinti gamybos apimtį iki nulio. Gamybos sustabdymas trumpuoju laikotarpiu yra įmanomas. Tam reikėtų iki nulio sumažinti žaliavų, darbo kiekį ir kt. Kadangi šie veiksniai yra kintami, tai firma gali sustabdyti gamybą. 2 užduotis Eil. Nr. Teiginys T/N 1. Jei kokia nors veikla Jums teikia pasitenkinimą, tada patiriama nauda viršija alternatyviuosius kaštus. Taip 2. Ekonomikoje poreikiai ir paklausa reiškia tą patį. Ne Paklausa – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimų įsigyti konkrečią prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Poreikis – tai, kas reikalinga, be ko sunku išsiversti; tai bet kokia žmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo būsena, kurią jis nori pratęsti ar nutraukti. Paklausa yra modifikuota ar net deformuota poreikių išraiška. Poreikiai sutampa su paklausa, jei vartotojas turi pakankamai lėšų tiems poreikiams patenkinti. Jei jis neturi pakankamai lėšų, tai poreikiai lieka tik noru. 3. Kai kaina didelė, jos paklausa neelastinga, kai maža – elastinga. Ne Kaina nėra vienintelis prekės ar paslaugos elastingumą lemiantis veiksnys. Paklausos elastingumą lemia šie veiksniai: pakaitų kaina, būtiniausios ir prabangos prekės, vartotojo pajamos, laiko tarpsnis po kainų pasikeitimo. Vienu atveju esant didelei produkto kainai paklausa gali būti neelastinga, kitu atveju elastinga. Pvz., padidėjus būtiniausių prekių kainoms, šių prekių paklausa pasikeis nežymiai, paklausa yra neelastinga. Nes tokios prekės yra gyvybiškai svarbios žmogui, be jų žmogus negali apsieiti. O padidėjus automobilių, namų kainoms, šių prekių paklausa gerokai sumažės. Šių prekių paklausa yra labai elastinga. 4. Didėjant įsigytų produktų skaičiui, didėja bendrasis naudingumas, kurį patiriame suvartodami visus produktus. Taip Bendrasis naudingumas yra bendras vartotojo pasitenkinimas, kurį jis patiria, kai suvartoja kurios nors prekės ar paslaugos tam tikrą kiekį per tam tikrą laiko tarpą. Didėjant suvartotų prekių ar paslaugų kiekiui per laiko tarpą, bendrasis naudingumas didėja lėtėjančiais tempais, kol pasiekia maksimalų dydį ir vėliau pradeda mažėti. 5. Trumpasis laikotarpis apibūdinamas kaip laikas, trumpesnis už 10 mėnesių. Ne Trumpojo laikotarpio trukmė nėra apbrėžta konkrečia kalendorinio laiko (dienos, savaitės, mėnesių ar metų) trukme. Tai, kas apibrėžiama kaip trumpasis laikotarpis, įvairiose pramonės šakose gali labai skirtis. Priklausomai nuo pramonės šakos, trumpasis laikotarpis gali tęstis keletą metų. Pavyzdžiui, naftos chemijos pramonėje, kur reikia užsakyti, pastatyti ir parengti naudoti naują įmonę, jis gali tęstis penkerius ar daugiau metų. Tuo tarpu kitose pramonės šakose – priešingai: trumpasis laikotarpis gali trukti tik keletą mėnesių ar net dienų. Pavyzdžiui, drabužių siuvimo pramonėje galima suspėti naujas siuvimo mašinas nupirkti ir įrengti per kelias savaites, taigi šioje pramonės šakose trumpasis laikotarpis galėtų trukti mėnesį ar mažiau. 3 užduotis 1. Ūkininkas augina tik viščiukus ir pomidorus. Jo gamybos galimybes vaizduoja lentelė. Nustatykite pomidorų auginimo alternatyviuosius kaštus. Gamybos galimybių kreivė Pomidorų alternatyvieji kaštai Viščiukai, kg/sav. Pomidorai, kg/sav. 0 500 20 viščiukų kg/sav. (1-ojo šimto kg.) 90 400 25 viščiukų kg/sav. (2-ojo šimto kg.) 140 300 35 viščiukų kg/sav. (3-ojo šimto kg.) 175 200 50 viščiukų kg/sav. (4-ojo šimto kg.) 200 100 90 viščiukų kg/sav. (5-ojo šimto kg.) 220 0 2. „Lietuvos rytas“ kainuoja 2,5 Lt, kavos puodelis – 1 Lt, o mėsos kg – 10 Lt. a) Išreikškite kiekvienos prekės vertę kita preke. „Lietuvos ryto“ kaina: 2,5 kavos puodelio; 250g mėsos. Kavos puodelio kaina: 0,4 „Lietuvos ryto“; 100g mėsos. Mėsos kaina: 4 „Lietuvos rytas“ laikraščiai; 10 kavos puodelių. b) Kiek yra kainų? Yra 9 kainos. c) Kiek yra kainų, kai kiekvienos prekės vertė išreiškiama pinigais? Yra 3 kainos. 3. Sporto salės administracija pakėlė bilietų kainas nuo 12 Lt iki 15 Lt. Direktorius pareiškė manąs, kad dėl to įplaukos į bilietų kasą padidės apie 15 %. Žiūrovų sumažėjo 8 %. Ar direktoriaus prognozės pasitvirtino? Apskaičiuokite bilietų paklausos vidutinį elastingumą šiame kainų intervale. A. Kadangi žiūrovų sumažėjo 8% (∆Q = 8%), tai pakilus kainai pardavimai sumažėjo 800 bilietų. Jeigu 800 bilietų sudaro 8%, tai 100% – 10 000 bilietų (pardavimų apimtis iki kainos pakilimo). 10 000  12 = 120 000 Lt (pajamos, kai kaina yra 12 Lt) (10 000 – 800)  15 = 138 000 Lt (pajamos pakilus kainai) 120 000 Lt – 100 % 138 000 Lt – X % Kainai pakilus nuo 12 Lt iki 15 Lt pajamos padidėjo nuo 120 000 Lt iki 138 000 Lt, t.y. 15%. Direktoriaus prognozės pasitvirtino. B. Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koefientas intervalo viduryje skaičiuojamas pagal formulę: čia Ed – paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas, ∆Qd – kiekio pokytis (Q2 – Q1 = 9 200 – 10 000 = -800), Qvid. – kiekio vidurkis , ∆P – kainos pokytis (P2 + P1 = 15 -12 = 3), Pvid. – kainos vidurkis . Ed = Kadangi -0,38

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!