Mikroekonomika - riboti bei alternatyvūs ištekliai

Vilnius 2007 1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Kadangi riboti ištekliai gali būti naudojami alternatyviai: a) firmos gamina įvairias prekes ir teikia paslaugas; b) ekonomikos sistema privalo turėti išteklių paskirstymo būdą; c) vyriausybė turi nustatyti, kuriems ekonomikos sektoriams teks ištekliai; d) vartotojai niekada nežino, ką jie nori įsigyti. Teisingas atsakymas yra „B“ (t.y. ekonomikos sistema privalo turėti išteklių pasiskirstymo būdą), nes dėl išteklių ribotumo kiekvienas ūkio subjektas - verslininkas, valstybė su savo biudžeto lėšomis - priverstas rinktis, kaip naudoti turimus išteklius. Kiekvieną pasirinkimą galima įvertinti alternatyviais kaštais. Išteklių naudojimo alternatyvūs kaštai yra vertės dydis, kuris būtų sukurtas naudojant išteklius kitu nei pasirinktas, geriausiu būdu. Kitaip tariant, alternatyvūs kaštai apibūdina tą didžiausią vertę, kurios atsisakome, naudodami išteklius pasirinktuoju būdu. Alternatyvūs kaštai sudaro prielaidas kiekvienam ūkio subjektui veikti racionaliausiu būdu, t.y. taip, kad pasirinktas išteklių naudojimo variantas duotų daugiau ekonominės naudos už bet kurį kitą galimą jų naudotą būdą. Alternatyvūs kaštai, jų buvimo supratimas (įsisąmoninimas) skatina siekti galimos didesnės naudos. Atsakymas „A“ (t.y. firmos gamina įvairias prekes ir teikia paslaugas) yra klaidingas, nes nepriklausomai nuo to, kokie ištekliai yra naudojami (riboti ar ne) firmos gamina įvairias prekes ar paslaugas. Atsakymas „C“ (t.y. vyriausybė turi nustatyti, kuriems ekonomikos sektoriams teks ištekliai) yra klaidingas, nes vyriausybė nenustato kuriems ekonomikos sektoriams teks ištekliai. Atsakymas „D“ (t.y. vartotojai niekada nežino, ką jie nori įsigyti) yra klaidingas, nes vartotojų pasirinkimas ne visada priklauso nuo to kaip ištekliai panaudojami. 1. Jei Pepsi-Colos kaina mažėja, galima tikėtis, jog: a) Coca-Colos paklausa padidės; b) Coca-Colos pasiūla padidės; c) Coca-Colos pasiūla sumažės; d) Coca-Colos paklausa sumažės. Teisingas atsakymas yra „D“ (t.y. Coca-Colos paklausa sumažės). Coca-Cola ir Pepsi-Cola yra substitutai. Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitalais (substitutes). Taigi, šiuo atveju Pepsi-Colos kainos sumažėjimas – paklausos padidėjimas, lemia kitos prekės (Coca-Colos) paklausos sumažėjimą. Atsakymas „A“ (Coca-Colos paklausa padidės) yra klaidingas. Coca-Cola paklausa padidėtų tik tuo atveju, jeigu Coca-Cola su Pepsi-Cola būtų komplektinės prekės (complementary), viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas. Atsakymai „B“ (Coca-Colos pasiūla padidės) ir „C“( Coca-Colos pasiūla sumažės) neteisingi, nes Pepsi-Colos kainų sumažėjimas šiuo atveju visiškai neįtakoja Coca-Colos pasiūlos, nėra duomenu apie įmone kaip ji elgsis tokioje situacijoje. 2. Judant žemyn tiesios linijos paklausos kreive: a) paklausos elastingumas mažėja, o kreivės pasvirimas kinta; b) paklausos elastingumas mažėja, o kreivės pasvirimas nekinta; c) paklausos elastingumas didėja, o kreivės pasvirimas kinta; d) paklausos elastingumas didėja, o kreivės pasvirimas nekinta. Teisingas atsakymas yra „B“(paklausos elastingumas mažėja, o kreivės pasvirimas nekinta). Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka. Paklausos elastingumą apibūdina paklausos kreivės pobūdis. Kuo kreivė horizontalesnė, tuo ji elastingesnė ir atvirkščiai. Jei paklausos kreivė yra horizontali , paklausa vadinama absoliučiai elastinga, o jei vertikali-absoliučiai neelastinga. Kadangi Atsakymas „A“ (t.y. paklausos elastingumas mažėja, o kreivės pasvirimas kinta) ir „C“ (t.y. paklausos elastingumas didėja, o kreivės pasvirimas kinta) yra klaidingi, nes tiesios linijos pasvirimas yra nekintantis – pastovus. Atsakymas „D“ (t.y. paklausos elastingumas didėja, o kreivės pasvirimas nekinta) yra klaidingas, nes paklausos elastingumas didėja tuo atveju kai judama aukštyn tiesios linijos paklausos kreive. 3. Deimantai brangesni už vandenį, nes: a) namų ūkiai yra iracionalūs; b) jie naudingesni; c) didesnė deimantų paklausa; d) jie teikia didesnį bendrąjį naudingumą; e) jie teikia didesnį ribinį naudingumą. Teisingas atsakymas „E“ (t.y. jie teikia didesnį ribinį naudingumą), nes ribinis naudingumas tai yra pasitenkinimas, kuris suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas, t.y. kiekvienas įgytas deimantas suteikia vis didesnį pasitenkinimą. Atsakymas „A“ (t.y. namų ūkiai yra iracionalūs) klaidingas, nes deimantų kaina nėra priklausoma nuo to ar namų ūkis yra racionalūs ar iracionalūs. Atsakymas „B“ (t.y. jie naudingesni) klaidingas, nes vanduo teikia didesnę nauda, jis reikalingas kasdieniniame gyvenime, o deimantai tai yra prabangos prekė, jų nauda yra mažesnė. Atsakymas „C“ (t.y. didesnė deimantų paklausa) klaidingas, nes vanduo yra naudojamas kasdieniniame gyvenime, jį vartoja visi pasaulio gyventojai , net kai ir tiems poreikiams, kurie nėra būtini, jo paklausa didesnė, o deimantai yra prabangos prekė. Atsakymas „D“ (t.y. jie teikia didesnį bendrąjį naudingumą) klaidingas, nes bendrasis naudingumas tai yra pasitenkinimas, kuris yra gaunamas suvartojus visą produktą, todėl jis yra klaidingas nes negalime suvartoti (nusipirkti) visų deimantų. 5. Jei padvigubinus visus išteklius gamybos apimtis padidėja daugiau kaip du kartus, tai: a) pažeidžiamas mažėjančių pajamų (rezultatyvumo) dėsnis; b) masto pajamos yra pastovios; c) pasireiškia masto ekonomija; d) pasireiškia masto antiekonomija. Teisingas atsakymas „C“ (t.y. pasireiškia masto ekonomija), nes artimai su rezultatyvumo didėjimu dėl gamybos mastų susijęs reiškinys yra masto ekonomija. Tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai daro įtaką masto ekonomijai. Jie sąlygoja ilgojo laikotarpio įmonės kaštų kitimą kintant gamybos apimčiai. Jei gamybos veiksnių kainos nekintamos, tai masto efektai labai priklauso nuo gamybos rezultatyvumo dėl masto. Masto ekonomija būna tada, kai kiekvieno investuotojo investuojamų lėšų kiekis padidėja, o tai lemia gamybos apimties kiekio padidėjimą daugiau negu padidėjo investuojamų lėšų kiekis. Atsakymas „A“ (t.y. pažeidžiamas mažėjančių pajamų (rezultatyvumo) dėsnis) yra klaidingas, nes mažėjančių pajamų dėsnis teigia, kad didėjant nors vieno gamybos sąnaudų elemento kiekiui, o kitiems nekintant, kintamo gamybos veiksnio sukurtas ribinis produktas turi tendenciją mažėti. O ribinis produktas mažėja tada, kai didėja ribiniai kaštai. Atsakymas „B“ (t.y. masto pajamos yra pastovios) yra klaidingas, nes masto pajamos yra pastovios, kai gamybos apimtis didėja proporcingai darbo ir kapitalo sąnaudų didėjimui, t.y. rezultatai proporcingai auga didėjant sąnaudoms. Atsakymas „D“ (t.y. pasireiškia masto antiekonomija) yra klaidinga, nes masto ekonomija pasireiškia tada, kai visoms gamybos sąnaudoms didėjant gamybos apimtis padidėja mažiau. 2 užduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI? Eil. Nr. Teiginys T/N 1. Ekonominių problemų yra Lietuvoje, bet ne JAV. N 2. Individo paklausa prekei yra kiekis, kurį jis nori ir gali įsigyti, kai yra tam tikra (konkreti) prekės kaina. N 3. Jei bendrosios išlaidos prekei sudaro didelę vartotojo biudžeto dalį, tai tos prekės paklausa tikriausiai elastinga. T 4. Papildomas pasitenkinimas, kurį patiria vartotojas prekės vartojimą padidinęs vienu vienetu, vadinamas ribiniu naudingumu. T 5. Trumpuoju laikotarpiu technologija nesikeičia. T 1 teiginys (t.y. ekonominių problemų yra Lietuvoje, o ne JAV) yra klaidingas, nes kiekviename ūkyje (šalyje) iškyla pasirinkimo problema: ką gaminti, kaip gaminti iš esamų (dažniausiai ribotų) išteklių ir kam paskirstyti produktus. Iš to galime spręsti, kad kiekvienoje šalyje yra ekonominių vienu ar kitokių problemų. 2 teiginys (t.y. individo paklausa prekei yra kiekis, kurį jis nori ir gali įsigyti, kai yra tam tikra (konkreti) prekės kaina.) yra klaidingas, nes paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pakankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti. 3 teiginys (t.y. jei bendrosios išlaidos prekei sudaro didelę vartotojo biudžeto dalį, tai tos prekės paklausa tikriausiai elastinga) yra teisingas, nes vartotojų biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti, yra vienas iš veiksnių, parodančių paklausos elastingumą kainos atžvilgiu, t.y. nes kai prekei yra skyriama didelė vartotojo pajamų dalis, tai ji yra labai priklausoma nuo kainų pokyčių, o kai paklausa priklausoma nuo kainos, tai ji yra elastinga. 4 teiginys (t.y. papildomas pasitenkinimas, kurį patiria vartotojas prekės vartojimą padidinęs vienu vienetu, vadinamas ribiniu naudingumu) yra teisingas, nes ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo pasikeitimą vartojant vienu prekės vienetu mažiau ar daugiau. Jis, išmatuotas pinigais, yra maksimalus pinigų kiekis, kurį asmuo nori mokėti už papildomą prekės vienetą 5 teiginys (t.y. trumpuoju laikotarpiu technologija nesikeičia) yra teisingas, nes trumpasis laikotarpis – tai abstraktus laiko tarpas, kai firmos naudojami kai kurie gamybos veiksniai yra pastovūs, o produkcijos apimtis kinta keičiant sunaudotų kintamųjų gamybos veiksnių kiekį. Per trumpąjį laikotarpį bent vieno iš veiksnių sąnaudos yra pastovios. Dažniausiai yra sakoma, kad tai kapitalas. Per trumpąjį laikotarpį negali būti pakeisti tokie gamybos veiksniai kaip pastatai, įrenginiai ir pan. Jei firmos produkcija paklausa didėja, gamintojas gali padidinti gamybą ir pasiūlą per trumpą laiką didinimas darbo valandų ar naudojamų žaliavų kiekį. Tuomet gamintojas samdo daugiau darbuotojų, bet tai reikalauja viršvalandžių, papildomų lėšų, todėl dažniausiai yra neveiksmingi, tai nepadidins prekių išeigos, todėl trumpuoju laikotarpiu technologija nesikeičia. 3 užduotis. PRATIMAI 1. X ir Y prekių gamybą šalyje apibūdina tokie duomenys: X 0 5 10 15 20 25 Y 30 28 24 18 10 0 A. Naudodami pateiktus duomenis, nubraižykite gamybos galimybių kreivę. 30 P 25 R E 20 K Ė 15 Y 10 5 5 10 15 20 25 Prekė X B. Kokie yra 5 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 5 X ir 28Y prekių vienetus? Kokie yra 5 papildomų prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 15 X ir 18 Y prekių vienetai? Kaip keičiasi kiekvieno papildomo X prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 25? 5 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 5 X ir 28 prekių vienetus yra lygūs Y. 5 papildomų prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 15 X ir 18 Y prekių vienetai yra lygūs Y. Kiekvieno papildomo X prekės pienuoto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 25, keičiasi nuo Y iki Y, C. Kokie yra 8 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 20 X ir 10 Y prekių vienetų? Kokie yra 2 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 5 X ir 28 Y prekių vienetai? Kaip keičiasi kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai Y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 30 vienetų? 8 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina 20 X ir 10 Y prekių vienetų yra lygūs X. 2 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama 5 X ir 28 Y prekių vienetai yra lygūs X. Kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai Y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 30 vienetų, keičiasi nuo X iki X. 2. 1 pav. pavaizduota cukrinių runkelių rinka. Tarkime, kad vyriausybė nusprendžia remti cukrinių runkelių augintojus garantuodama jiems minimalią kainą. A. Kokia pusiausvyros kaina ir kiekis, jei vyriausybė nesikištų? Atsakymas „P2 ir Q3“ , nes pusiausvyros taškas yra kai paklausos kreivė atitinka pasiūlos B. Kokia būtų rinkos kaina, jei vyriausybė garantuotų P3 kainą? Atsakymas „P“. Jeigu vyriausybė garantuotų maksimalią kainą P3, rinkos kaina būtų P3, bet vyriausybė turi būti pasiruošusi supirkti perteklių, kuris atsiras nustačius maksimalią kainą. C. Koks paklausos kiekis nustačius šią kainą? Atsakymas „Q1“, ne tame taške susikerta paklausos kreive su kaina P3. D. Kiek cukrinių runkelių vyriausybė turėtų supirkti nustatydama šią kainą? Atsakymas „Q4 – Q1“, nes pasiūlos kreivė rodo, jeigu vyriausybė garantuotų P3 kainą, tai pasiūlos kiekis būtų Q4, tiek prekių turės parduoti pardavėjai, bet tokia kaina kaip P3 vartotojai norės nupirkti tik Q1 kiekį, iš 1 pav. matome, kad Q1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!