Mikobakterijos

Šiame referate aprašomos Mycobacterium genties bakterijos. Apibūdinama jų morfologija, kultivavimo sąlygos, atsparumas išorės veiksniams, biocheminės savybės, diagnostika, gydymo bei vakcinavimo ypatumai.
Mikobakterijų daug sutinkama mus supančioje aplinkoje, o jų sukeliamos ligos plačiai paplitusios visame pasaulyje. Nors nedaug yra žmonėms patogeniškų mikobakterijų rūšių, jų sukeliamos ligos yra neretas reiškinys, nes bakterijos pasižymi išskirtiniu atsparumu aplinkos veiksniams bei vaistams dėl dažnų bakterijų mutacijų. Tačiau ne visuomet žmogui tapus bakterijos nešiotoju pasireiškia ligos simptomai, nes svarbų vaidmenį turi ir žmogaus imuninė sistema, kuri efektyviai nuslopina infekcijos sukėlėjus. Žmogui patogeniškų mikobakterijų sukeliamos ligos, tokios kaip tuberkuliozė ar raupsai, yra gana rimtos, todėl reikia atkreipti deramą dėmesį į prevencijos bei gydymo metodus.
Taigi šis referatas apibūdins ne tik pagrindines žmogui patogeniškų ir atipinių mikobakterijų rūšis, bet ir supažindins su jų sukeliamomis ligomis bei prevencijos priemonėmis.
1. Bendra mikobakterijų charakteristika
Mikobakterijos yra Mycobacterium genties bakterijos, priklausančios Mycobacteriaceae šeimai. Tai nejudrios, rūgštims ir etanoliui atsparios, siūlinės arba micelio formos, 0,2-0,4  2-10m dydžio, gramteigiamos lazdelės. Kapsulės ir sporų nesudaro. Turi labai neįprastą sienelės struktūrą: vietoje N-acetilmuramo rūgšties yra N-glikolilmuramo rūgštis, taip pat daug lipidų (60) ir vaškų. Dėl to mikroorganizmų paviršius tampa hidrofobiškas ir jei tarpusavyje sulimpa todėl kambario temperatūroje bakteriją sunku nudažyti anilino dažais. Taip pat mikobakterijos atsparios blukinimui 3 hidrochloro rūgštimi, o kai kurios rūšys atsparios blukinimui 95 etanoliu. Šias savybes (atsparumą rūgštims ir etanoliui) lemia ląstelių sienelės vientisumas.
Mikobakterijos yra griežti aerobai ir geriausiai auga esant 10 anglies dioksido, pH 6,5-6,8. Mitybos ypatumai kinta priklausomai nuo bakterijų rūšies ir vietų, kuriose jos dauginasi. Kai kurių galima rasti ant vandens čiaupų, o kitos yra griežtai intraląsteliniai parazitai (Mycobacterium leprae), neaugantys dirbtinėje terpėje.
Mikobakterijos paprastai auga daug lėčiau, nei dauguma žmogui patogeniškų bakterijų. Taip yra dėl hidrofobinio ląstelių paviršiaus ir kord veiksnio įtakos. Tuomet jos spiečiasi viena prie kitos ir labai apsunkina maisto medžiagų patekimą į ląsteles. Naudojant surfaktantą ląstelių paviršius dirbtinai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!