Aseptikai ir antiseptikai

Antiseptika - Tai fizinių, cheminių, biologinių, mechaninių priemonių taikymas mikrobams naikinti žaizdose, patologiniuose dariniuose, kūno ertmėse ir paviršiuje. Pradininkas D.Listeris, pritaikęs karbolio r. (1867 m.).
Antiseptinės medžiagos pradėtos vartoti dar tada, kai nebuvo žinoma, kad ligas sukelia mikrobai. Mokslinį pagrindą antiseptika įgijo tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai suklestėjo mikrobiologija ir buvo nustatyta, kad infekcines ligas sukelia ir platina mikroorganizmai. Šiam mokslui plėtotis ypač svarbūs buvo garsių to meto mikrobiologų – L. Pastero, I. Mečnikovo, R. Kocho – darbai.
Aseptika – tai visuma priemonių, taikomų siekiant apsaugoti ligonio žaizdą, audinius, organus ir kūno ertmes nuo mikrobų. Tam tikslui reikmenys sterilizuojami, t.y. ant jų paviršiaus ar gaminio viduje sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos.
◦ Profilaktinė antiseptika. Antiseptinės priemonės taikomos ne mikrobams sunaikinti, o neleisti jiems vystytis, patekus į organizmą (antitetaninis serumas susižeidus, antibiotikų profilaktika prieš medicininės procedūras).
◦ Mechaninė antiseptika. Tai pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas – žaizdų kraštų atnaujinimas, svetimkūnių, kraujo krešulių, negyvybingų audinių pašalinimas.
◦ Fizinė antiseptika. Žaizdos laikomos atviros, kad prieitų daugiau oro ir saulės spindulių Senos žaizdos, kur sunku atskirti sveikų audinių ribas ir sudėtinga atnaujinti karštus, išvalomos švitinant ultravioletiniais spinduliais. Priskiriamas ir sekreto iš žaizdos pašalinimas drenais arba higroskopinių medžiagų (marlės) tamponais. Tikslas – sudaryti nepalankias sąlygas bakterijoms gyventi žaizdoje.
◦ Biologinė antiseptika. Visos priemonės, kurios gerina žaizdos fiziologinį stovį ir padeda organizmui mobilizuoti jėgas ir atstatyti pažeistus audinius (imobilizacija, šaltis). Labai svarbi jos sritis yra gyvų organizmų natūraliai gaminamos medžiagos, naikinančios bakterijas – vakcinos, antibiotikai. Medžiagą, naikinančią bakterijas – peniciliną – dar 1929 m. iš pelėsių išskyrė anglų mikrobiologas Flemingas, bet dėl lėšų stokos plačiu mastu jo gamybą įdiegė JAV anglai E. Čeinas ir H.Flory tik 1938 m.
Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos skirstomos į šias svarbiausias grupes:
1. senolio dariniai
2. alkoholiai
3. aldehidai
4. rūgštys
5. oksidinančios medžiagos
6. halogenai
7. detergentai
8. sunkiųjų metalų druskos
9. akridino dariniai
10. nitrofurano dariniai
11. 8-oksichinolino dariniai
Fenolio dariniai
Senolis arba karbolio rūgštis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!