Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei jo simfoninės poemos

Simfoninės poemos „Miške“ , „Jūra“ nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas.
Simfoninę poemą „Miške“ Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Kūrinys buvo rašomas didiko M.Zamoiskio paskelbtam konkursui (pelnė pagiriamąjį atsiliepimą), o dedikuotas bičiuliui, lenkų kompozitoriui E.Moravskiui. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.
Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai ir skoningai. Simfoninė poema "Miške" patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas.
Simfoninę poemą „Jūra“ Čiurlionis kūrė ilgai, bet su pertraukomis - dėl 1905-1906 m. kelionių po Kaukazą ir Europą, aktyvios kultūrinės veiklos. Be to, tuo metu jis daug laiko ir pastangų aukojo tapybai. Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais, yra dedikuota Čiurlionio bičiulei ir globėjai B.Wolman. Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines.
"Jūra" sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma. Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. Antra vertus, poema, kurioje sonatinės formos schema labiau paslėpta, vietomis primena laisvą fantaziją. Gamtos vaizdų asociacijos ir psichologinis turinys nevengia fantastinių bei refleksijos bruožų; kūrinio dramaturgija ir didinga visumos koncepcija įgyja filosofinę potekstę.
M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, kaip ir jo interesai bei idėjos glaudžiai siejosi su sudėtingais Lietuvos valstybės istorijos vingiais. XIX – XX amžių sandūra – laikas, kai gyveno ir kūrė Čiurlionis. Lietuva neegzistavo Europos žemėlapyje, ji tebuvo Rusijos imperijos dalis. Uždraustas lietuviškas raštas, mokyklos, lietuvių kalbą galima buvo išgirsti tik kaimuose, kilo didžiulis pavojus lietuvių tautos ir kultūros išlikimui.
XX a. pradžia žymėjo Lietuvos tautinio atgimimo pradžią. Inteligentija pradėjo gaivinti tiek laiko gniaužtą lietuviškumą. Pats Čiurlionis, iki šiol kalbėjęs tik lenkiškai, pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir visus savo esamus ir būsimus darbus skyrė Lietuvai.
1911 m. mirus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!