Biosferos ekosistemos dėl nuolatinės antropogeninės veiklos ir vis didėjančių globalinės taršos mastų yra pastoviai priverstos keistis. Dėl suaktyvėjusios ir neapgalvotos vienos rūšies (žmogaus) destruktyvios veiklos išnyksta ne dešimtys, ne šimtai, bet tūkstančiai rūšių. Visame pasaulyje dėl lokalinės, regioninės ir globalinės taršos daugelis faunos ir floros rūšių yra kritinėje būklėje, todėl būtina susirūpinti jų apsauga. Tai ypač svarbu Europai, kuri nuo kitų regionų atsilieka plotu ar gyventojų skaičiumi, tačiau dėl labai išvystytos pramonės kenčia nuo taršos, lemiančios žymiai didesnį augalų ir gyvūnų, esančių pavojuje skaičių.
Kasmet yra pagaminama milijonai. tonų sintetinių medžiagų. Dideli kiekiai chemikalų netobulų technologijų dėka paskleidžiami į aplinką, kurioje dažnai negali būti suskaidyti ir kaupiasi ekosistemose. Dar blogiau – keliauja mitybos grandinėmis, akumuliuodamiesi organizmuose ir veikdami jų gyvybinius procesus.
Urbanizuotos teritorijos, nežiūrint šiuo metu taikomų taršos prevencijos priemonių, išlieka vienas svarbiausių ekosistemų taršos veiksnių (European Sustainable Cities and Towns Campaign, 1998). Ypač tas aktualu Vakarų Europos industriniuose rajonuose, kurių apylinkės, be vietinės faunos, dažnai tampa laikinomis gyvenamosiomis vietomis migruojančioms paukščių rūšims.
Rytų ir Centrinėje Europoje skirtingai nei Vakarų Europos subregione, dar išliko palyginus daug sąlygiškai natūralių teritorijų (mažai pažeistų ekosistemų), Europos mastu pasižyminčių didele bioįvairove. Tačiau intensyviai migruojančios gyvūnų rūšys (tokios ir yra paukščiai) gyvena ir maitinasi ne lokaliose teritorijose, bet visoje Europos kontinento erdvėje. Todėl paukščių klasei egzistuoja realus pavojus būnant (nors ir laikinai – sezono eigoje) labiau užterštose teritorijose, savo organizme kaupti persistentinius teršalus bioakumuliacijos ir biomagnifikacijos procesų dėka.
Iki šiol spontaninio mutabilumo tyrimai paukščių populiacijose buvo ir yra viena iš mažiausiai tyrinėtų sričių. Kol kas labai mažai žinoma, koks ryšys tarp natūraliai vykstančių populiacijose spontaninių mutacijų ir kumuliuotų organizmuose teršalų, sukeliančių papildomas mutacijas. Visi šie pažeidimai dar yra priskiriami taip vadinamam spontaniniam mutabilumo lygiui, nors jau senai šis lygis yra padidėjęs dėl genetiškai aktyvių medžiagų, patenkančių į ekosistemas, veiklos.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ekosistemų užterštumas genotoksinais gali būti viena iš...
Šį darbą sudaro 11818 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!