Miesto istorija - tai istorija žmogaus pastangų, siekiant nugalėti priešišką aplinką.
Anksčiau miestai buvo tarsi salelės, išsibarsčiusios didžiuliuose kaimo vietovių plotuose. 1800 m., taigi prieš du amžius, net 97 % pasaulio populiacijos sudarė kaimo gyventojai; XX a. pradžioje jie sudarė 86 % žmonijos. Nors tuo metu miestai augo labai sparčiai, dauguma žmonių vis dar gyveno kaimo vietovėse. Anglija buvo pirmoji valstybė, kurioje prasidėjo urbanistiniai pokyčiai. Prieš šimtmetį tai buvo vienintelė pasaulio šalis, kurioje vyravo miestai.
Miestuose vystėsi socialinė organizacija. Nors ir negausus, miestų elitas buvo pagrindinis kultūrinių ir intelektualinių civilizacijos vertybių puoselėtojas. Miestai turėjo ekonominę ir politinę valdžią likusių šalies gyventojų atžvilgiu, juose koncentravosi valdymo ir švietimo funkcijos. Miestų gyventojų tankumo didėjimas bei sėslus gyvenimo būdas buvo postūmis prekybos, manufaktūrų ir paslaugų sferos vystymuisi. Maisto perteklius buvo prielaida darbo pasidalijimo atsiradimui: žmogus nebeturėjo visko gamintis pats, jis galėjo įsigyti kitų pagamintus produktus mainais už savuosius. Darbo pasidalijimas tapo bruožu, kuris atskyrė miestą nuo kaimo, ir kurio pasėkoje ėmė kristalizuotis miestų gyventojų hierarchija bei stratifikacija.
Taigi, šio darbo tikslas ir yra miestų augimo problemiškumas XVI – XVIII a. Europoje. Darbe stengiamasi optimaliai ir aiškiai paaiškinti pagrindines priežastis, lėmusias miestų augimą šiuo laikotarpiu. Taip pat primena miesto istorijos įžvalga iki Renesanso, siekiant surasti tikruosius Europos miesto pamatus, kurie išliko ir parsirinktu laikotarpiu.
Nederlingas Graikijos dirvožemis, kalnuotos vietovės beveik visiškai apribojo žemdirbystės, transportavimo ir susisiekimo galimybes. Didžiausi graikų pasiekimai - ne technologijos, bet socialinės organizacijos srityje. “Poliaus”, miesto-valstybės atsiradimas, leido šeimoms ir gentims susiburti, kaip vienos valstybės piliečiams, remiantis bendros mitinės kilmės suvokimu. Piliečiais buvo laikomi asmenys, galintys įrodyti savo kilmę iš dievų - miesto globėjų, ir todėl turintys teisę dalyvauti jų garbinimo apeigose. Pavyzdžiui, Atėnų pilietis buvo asmuo, turintis teisę melstis Atėnės, šio miesto globėjos, šventykloje. Antikos miestuose pilietybė buvo pagrįsta religija. Tačiau graikų politinės pilietybės sistema niekados neperžengė poliaus ribų. Būti piliečiu - tai senovės...
Šį darbą sudaro 3211 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!