Europos knyga XVI - XVII amžiuje. Žymiausios leidėjų dinastijos

EUROPOS KNYGA XVI-XVII a.
Dėl politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų spauda įvairiose Europos šalyse XVI-XVII a. vystėsi skirtingais tempais, o neretai ir kitokiais būdais.
Kadangi šiandieninėje visuomenėje labai mažai tėra besidominčių sen1ja spauda ir ją suprantančių, tai pasirinkta darbo tema „ŽYMIAUSIOS LEIDĖJŲ DINASTIJOS: ALDAI, ETJENAI, PLANTENAI, ELZEVYRAI“ yra labai aktuali bei įdomi.
Šio darbo objektas yra išsamiau aptarti keturias dinastijos, kurios leido, prekiavo, kolekcionavo, pirko knygas. Tai žymus italų leidėjas Aldas Manucijus, taip pat žymios spaustuvininkų dinastijos įkūrėjas – Henrikas Etjenas, kitas įžymus prancūzų spaustuvininkas buvo Kristofas Plantenas ir Liudvikas Elzevyras. Darbo tikslas – atskleisti bendrus spaustuvininkų ypatumus, bei žymiausius leidinius. Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais:
1. apibrėžti prekybos židinius;
2. atskleisti spaustuvių ir laikotarpio ypatumus;
3. atskleisti pagrindinius Aldo Manucijaus siekius;
4. atskleisti pagrindinius H. Etjeno siekius;;
5. atskleisti pagrindinius K. PLanteno siekius;
6. atskleisti pagrindinius L. Elzevyro siekius;
Darbo metodika padėjusi išspręsti minėtus uždavinius susideda iš literatūros analizės.
1. Spaudos apžvalga XVI – XVII a.
Spaudos gimtinėje Vokietijoje iš pradžių lyg ir susidarė palankios sąlygos spaudai. Galingas akstinas tam buvo Reformacijos judėjimas. Katalikų bažnyčios autoritetas buvo smukęs, ir intelektualinio gyvenimo jau nebevaržė bažnytinė cenzūra. XVI a. Vokietijoje ir kituose vokiškai kalbančiuose kraštuose veikė 140 spaustuvių. Tačiau Vokietija pradėjo atsilikti nuo Italijos, Olandijos ir kitų šalių. Bet per visą XVI a. Europos knygos prekybos centras buvo Frankfurtas prie Maino, ir didžiausias jo leidėjas-Sigizmundas Fejerabadenas, kuris čia įsikūrę 1559 m. Jis neturėjo savo spaustuvės, bet duodavo darbo visiems spaustuvininkams. Ypač didelį dėmesį jis skyrė knygų iliustravimui. Bendradarbiaudamas kartu su dailininku Jostu Amanu jis išleido Leonardo Fronspergerio “Karo knygą”, poeto Hanso sakso eilėraščių rinkinį 1568 m., ir “Meno ir mokymo knyga” 1578 m. Šeferių (spaustuvininkų šeima) dėka pradėjo reikštis ir Gutenbergo ir spaudos gimtasis miestas Maincas. Vėliau suklestėjo Niurnbergas, kuriame knygas leido garsusis Kobergeris. Nuo 1500 m. Jis nesireškė, kaip spaustuvininkas, o visą dėmesį skyrė knygų prekybai bei leidybai. Per 40 savo...

Daugiau informacijos...