Miestietiškoji literatūra Viduramžiais

I. Miestai viduramžiais.
Miestietiškoji literatūra radikaliai skiriasi nuo riterių kultūros, kuri XIII a. pradeda smukti, tada iškyla nauja – miesto kultūra. Miestas – įspūdingiausia Europos peizažo dalis. Tai moderniausia viduramžių civilizacijos apraiška. Miestas yra būsimojo renesanso bazė. Miestai nedideli, jų kultūros kitimas aiškus iki XIV a. viduramžių miestai nedideli, apjuosti gynybine siena, netaisyklingais išdėstytos gatvelės, atsirado daug centrų. Patys svarbiausi pastatai: ligoninės, pirklių gildijos ir kt.
Mieste formuojasi ypatingo mentaliteto žmogus. Miestietis yra cechų, gildijų narys. Miesto žmogus jaučiasi laisvesnis, savarankiškesnis. Jis praktiškas, dirbantis, negalintis vadovautis vien aukštais idealais, esantis žymiau labiau kvalifikuotas. Miestas reiškia perėjimą nuo natūrinio ūkio į piniginį – prekinį ūkį. Didėjo meistriškumo savybės. Viduramžių šedevras – tai kūrinys, daiktas, kurį gamina žmogus, norėdamas tapti meistru.
Taip pat tai savivaldų arba komunų periodas (Dantė). Tai laikas, kada miestelėnai patys rinkosi valdžią, tai taip pat ankstyvosios demokratijos formų pradžia. Miesto valdžią sudarė 6 piorų taryba, kuri buvo renkama. Rinkimuose dalyvavo cechų žmonės.
Miestietis buvo saugus, nes buvo ginamas net iš išorės. Mieste veikė ligoninė.
Labai greitai į miestus pradėjo keltis feodalai. Jiems netgi pradžioje miestai ir priklausė. Tačiau vėliau miestai išsikovojo nepriklausomybę. Mieste taip pat būrėsi ir daugiasluoksnė visuomenė.
Miestas turėjo savas pramogas, šventes, kultūrines formas. Mieste buvo rengiami karnavalai, teatro vaidinimai rengiami aikštėse, turguose. Pasirodydavo ne tik žonglieriai, bet ir specialūs amatininkų cechai, kurie rodydavo savo vaidinimus. Tais laikais beveik trečdalį metų laiko buvo nedirbama, to priežastis buvo rengiamos šventės.
II. Teatras.
Viduramžiais nutrūksta antikinio teatro tradicija. Viduramžiais teatras atgyja iš naujo, kaip ir didžioji dalis to laiko kultūros. Teatro šaknys slypi viduramžių krikščionybėje, sakraliniuose tekstuose.
Teatras turi keletą charakteringų atmainų. Pirmoji forma – liturginė drama (bažnytinės literatūros pradžia). Tai nėra drama tikrąją to žodžio prasme. Kalėdų arba Velykų mišių metu du kunigai lotynų kalba skaitydavo evangeliją. Tai ir dialoginio skaitymo pradžia. Šita „dramos“ forma evoliucionavo. Vėliau buvo įterpiami buitiniai, komiški dialogai. Tai galų gale privertė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!