Metrologija ir matavimai

Metrologija tiria matavimus, jų metodus, vienetus ir vienetų etalonus. Matavimu vadinamas eksperimentinis fizikinio dydžio reikšmės nustatymas specialiomis matavimo priemonėmis. Įvairius dydžius matuoti ypač aktualu mašinų gamyboje, transporte, lengvojoje pramonėje, statybos pramonėje ir pan.
Matuojant nustatoma, kiek kartų matuojamasis fizikinis dydis X didesnis ar mažesnis už dydį U, laikoma fizikinio dydžio matavimo vienetu.
X=n·U
Matavimo rezultato kokybė, t. y. kiek rezultatas artimas tikrajam dydžiui, apibūdinama tikslumu, o matavimo rezultato nuokrypa nuo tikrojo dydžio reikšmės – matavimo paklaida. Vienareikšmė informacija gaunama tiktai vartojant tą patį matavimo vienetą. Šiuo metu vartojami Tarptautinės vienetų sistemos vienetai, patvirtinti 1961 m. standarto.
Vienetai skirstomi į pagrindinius ir išvestinius. Pagrindiniai yra metras (ilgio vienetas), kilogramas (masės vnt.), sekundė – laiko, amperas – elektros srovės stiprumo, kelvinas – termodinaminės temperatūros, kandela – šviesos stiprumo, molis – medžiagos kiekio vienetas. Pagrindiniai vienetai dar papildomi kampų matavimo vienetais: radianu (kampo) ir steradianu (erdvinio kampo). Visi kiti vienetai susiję su pagrindiniais atitinkamomis matematinėmis priklausomybėmis. Tai išvestiniai vnt. Be to, labai patogu naudotis kartotiniais ar daliniais vienetais, padidintais arba sumažintais 10^n kartų.
MATAVIMŲ KLASIFIKACIJA
Matavimus galima klasifikuoti pagal įvairius požymius. Būdingiausi požymiai yra:
• matuojamojo dydžio metrika;
• matuojamojo parametro kitimo pobūdis;
• vienu metu išmatuojamų dydžių skaičius;
• sąryšio lygčių pobūdis;
• matuojamųjų dydžių skaičiaus ir sąryšio lygčių skaičiaus santykis;
• matuojamojo dydžio kitimo, kol matuojama, pobūdis.
Matavimai pagal matuojamojo dydžio metrika skirstomi į absoliutinius ir į santykinius matavimus. Absoliutinių matavimų rezultatai gaunami dimensiniais (įvardintais) dydžiais. Santykinių matavimų atveju nustatomas bematis dydis, lygus matuojamojo dimensinio dydžio ir dimensinio matavimo vieneto santykiui.
Pagal matuojamojo parametro nustatymo būdą matavimai skirstomi į tiesioginius (betarpius) ir matavimus su keitikliu. Atliekant tiesioginius matavimus, matuojamojo dydžio vertė atskaitoma matavimo įtaiso atskaitos skalėje. Matuojamąjį dydį tiesiogiai išmatuoti retai pavyksta, todėl daugeliu atvejų naudojami keitikliai. Jie keičia matuojamąjį parametrą į kitą patogų matuoti dydį (pvz., temperatūros pokytis keičiamas varžos pokyčiu).
Pagal vienu metu išmatuojamų dydžių skaičių matavimai skirstomi į vienmačius ir daugiamačius. Daugiamačių matavimų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!