Meteorologinės skrydžių sąlygos debesyse ir jų poveikis skrydžių saugumui

Atmosferoje dėl kondensacijos atsiranda kondensacijos produktų (lašelių ir kristalų)sankaupos.Jos vadinamos debesimis. Debesų elementai (lašai ir kristalai) yra tokie maži,kad jų masę atsveria trinties jėga. Nejudančiame ore lašelių kritimo greitis yra kelios centimetro dalys per sekundę, o kristalų- dar mažesnis. Dėl atmosferos turbulencijos šie elementai visai neiškrinta, o ilgą laiką esti pakibę. Jei santykinis drėgnumas ore, kuriame yra debesis, ilgą laiką mažėja,tai debesis išgaruoja. Esant palankiom sąlygom debesų elementai stambėja ir tampa gana sunkūs, kad iškristų iš debesų kaip krituliai.Vieni debesys egzistuoja labai trumpai, kiti, nors ir išlieka ilgiau, bet yra dinaminės būsenos, t.y vieni debesų elementai išgaruoja, kiti kondensuojasi. Kai oro garai kondensuojasi prie pat žemės paviršiaus, formuojasi rūkas. Esminio skirtumo tarp debesų ir rūko nėra.
Pagal debesų elementų fazinę sudėtį debesys skirstomi į 3 klases:
1. Vandens(lašelių)debesys, sudaryti tik iš vandens lašelių.Jie egzistuoja ne tik esant teigiamai bet ir neigiamai temperatūrai. Tuomet lašai yra peršaldyti (vandenį galima atšaldyti žemiau kaip 0C ir jis neužšals, jeigu jame nėra dalelių, kurios galėtų būti kristalizacijos branduoliai)
2. Mišrūs debesys, sudaryti iš peršaldytų lašelių ir ledo kristalų mišinio. Dažniausiai jie formuojasi kai oro temperatūra -10C ir -40C.
3. Ledo(kristaliniai)debesys, sudaryti tik iš ledo kristalų. Tokie debesys vyrauja,kai oro temperatūra žemesnė nei -30C.
Šiltuoju metų laiku vandens debesys dažniausiai formuojasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose, mišrūs- viduriniuose, ledo- viršutiniuose.Šaltuoju metų laiku, kai oro temperatūra yra žema, mišrūs ir ledo debesys gali susidaryti ir prie pat žemės paviršiaus.
Lašų spindulys debesyse kinta plačiu intervalu: nuo dešimtųjų dalių iki šimto mikrometrų.Vidutinėse platumose dažniausiai debesis sudaro lašai, kurių spindulys nuo 3 iki 20 m. Tirpstant kristalams ir susiliejant lašams gali formuotis lašai, kurių spindulys 100 – 200 m. Krintant tokio dydžio lašams iš debesų iškrenta dulksna ir lietus. Kartais lietaus lašų dydis gali siekti ir kelių milimetrų dydį (t.y. tūkstančius m). Debesyse lašelių skaičius kinta nuo kelių šimtų žemutinėje iki keliasdešimties lašelių 1cm3 viršutinėje troposferoje.
Vandens...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!