Merkantilizmo filosofija

Šiomis dienomis būtų sunku įsivaizduoti pasaulį be eksporto ir importo. Ne maža dalis prekių randamų parduotuvių lentynose yra atkeliavę iš kitų šalių ir mainai žmonijai jau tapo kasdienybe. XVI a. buvo sukurta ekonominė teorija, kuri pavadinta merkantilizmu („mercante” – itališkai pirklys). Merkantilizmo teorija yra pradinio kapitalo kaupimo teorija ir kaip valstybės ekonominė politika apima XVI – XVIII amžius. Tai buvo visuomenės pramoninės struktūros kūrimo pradžia arba pereinamasis laikotarpis iš agrarinės į industrinę visuomenę, kurioje vyraujantis vaidmuo tenka prekybiniam kapitalui.
1. Pristatyti merkantilizmo atsiradimą ir vystymąsi.
2. Išanalizuoti pagrindinius merkantilizmo teiginius.
3. Susipažinti su žymiausiais merkantilizmo atstovais.
XIV – XV a. pirmaujančių Vakarų Europos šalių ekonomikoje feodalinis gamybos būdas palaipsniui pasiekė tam tikrą išsivystymo stadiją, kuri pasireiškė vis labiau pastebimu natūrinio ūkio išstūmimu ir jo pakeitimu prekiniais-piniginiais santykiais. Šį istorinį laikotarpį Adamas Smitas, o vėliau ir Karlas Marksas charakterizavo kaip „ pradinio kapitalo kaupimu” laikotarpį. Šiame etape turtas, tiek asmeninis, tiek ir nacionalinis, pradedamas, vertinti ne kaip visuma gėrybių, paslaugų ir feodalinių teisių į jas, bet pinigų, kaip visuomeninio prekinės ekonomikos ekvivalento, pavidalu. Pinigai tampa svarbiausiu vėlyvųjų viduramžių ekonominės analizės objektu, tam tikru „ aukso fetišu”. Šiuo laikotarpiu taip pat sparčiai vystėsi ir įgijo tam tikrą politinę įtaką palūkininkystė ir piniginis kapitalas, o vėliau ir prekybinis kapitalas, kuris buvo pramoninio kapitalo pranašas (pasak K. Markso). Jo augimą ir vystymąsi veikė mainai. Išanalizavus ir apibendrinus šio laikotarpio ūkio bruožus, akivaizdu, kad XV a. labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse atsirado merkantilizmas – pirmoji ekonomikos mokslo kryptis, kuri, kaip ir kitos vėliau susiformavusios kryptys, atspindėjo tam tikras teorines pažiūras į ūkinės praktikos vystymąsi.
1. Žemės nuosavybė koncentravosi nedaugelio feodalų rankose, o tai skatino žemės ūkio gamybos našumo augimą ir žemės ūkio produkcijos pertekliaus, kurį reikėjo realizuoti, atsiradimą.
2. Vakarų Europos šalyse vis labiau įsigalėdavo rinkos santykiai, natūrines prievoles keisdavo piniginės, todėl visuose gyventojų sluoksniuose didėjo pinigų poreikis.
3. XV a. būdingi dideli...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!