Meno reikšmė žmogaus gyvenime (Putinas, Savickis, Radauskas)

kasdienybė būtų tik pilka knyga, kurios lapus kasdien verčiame. Meno, grožio pojūtis, kūryba net
didžiausioje pilkumoje sukuria stebuklą. Lietuvių literatūroje, XIX a. pab. – XX a. pr., tikrus
stebuklus sukūrė ir meną stipriai jautė poetas – romantikas ir simbolistas Vincas Mykolaitis –
Putinas, „aukštojo” modernizmo rašytojas Jurgis Savickis ir keturvėjininkas Henrikas Radauskas.
Skaitydami jų kūrinius galime pajausti tikrąją meno reikšmę žmogui.
Vincas Mykolaitis – Putinas meną suvokė kaip galimybę išsiskleisti asmenybei, atverti
individo sielą. Poetą, kuriam artimas romantinis, idealistinis pasaulėvaizdis, žavėjo pasaulio ir
žmogaus visumos suvokimas – kosmosas. Meniškiausia yra simbolistinė Putino poezija –
rinkinys „Tarp dviejų aušrų”. Harmoninga jo kūryba atsiskleidžia eilėraščiuose „Tarp dviejų
aušrų” ir „Rūpintojėlis”. Metafora „Tarp dviejų aušrų…”, žyminti poetų pamėgtą nakties laiką,
atveria pasakos erdvę ir veda skaitytoją į užburtą pasakos šalį, kur nepaliaujamai veržiasi
žmogaus siela, ieškodama grožio, paslapties, šviesos, vientisos būties… Žmogus skaitydamas
eilėraštį „Rūpintojėlis” įgyja išminties ir jėgos tikėti, jog pasaulyje jis yra saugus, jog žmogaus
gyvenimas yra vertingas – jis gali grožėtis dangumi, žvaigždėmis („O žvaigždės, žvaigždės!
didelės ir mažos / Taip spindi, net graudu, Dievuli mano.”), gali pajausti „budraus Rūpintojėlio”
meilę. Skaitytojas nukeliavęs į šį paslaptingą, pasakišką pasaulį tarsi atsiveria sau pačiam,
išsiskleidžia – aplink pamato tikrų, gražių dalykų, kurių pirmiau nematė.
Ekspresionisto J. Savickio proza kupina aukštųjų grožio, meno, kultūros idealų. Atidus
Savickio skaitytojas išsiugdo gebėjimą pastebėti gamtos įvairovę, žmogaus emocijų kaitą, patiria
intelektinį ir estetinį džiaugsmą. Vis dėlto menininko gyvenimą Savickis vaizduoja dramatišką.
Fleitininkas Žiogas, novelės „Fleita” protagonistas, dėl mirtinos ligos atleistas iš orkestro,
sunkiai randa prieglobstį pas gimines, bando vėl gyventi iš savo profesijos prisidėjęs „prie vietos
garsios kapelijos”. Bet būdamas tikras menininkas, fleitos virtuozas, jis negali pakęsti
“šventvagingai” darkomų muzikos garsų ir stoiškai pasirenka vienatvę, skurdą ir miršta fleitą
prispaudęs prie krūtinės. Menininkas, nepaisydamas visų aplinkybių, mirtį pasitinka oriai.
Meno vertė įvairių epochų ir įvairių socialinių sluoksnių gyvenime esti skirtinga. J.
Savickio novelėje „Paskutinis rapsodas” piešiami trys skirtingi požiūriai į meną: valstiečio -
ūkininko, jo sūnaus studento ir dvarininko. Ūkininkas Erdzelynas netyčia užklysta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!