Meilės tema remiantis „Odisėjas“ ir „Eglė žalčių karalienė“. Kalbėjimas apie meilę

Meilės tema remiantis „Odisėjas“ ir „Eglė žalčių karalienė“. Kalbėjimas apie meilę.

Meilės tema išties yra labai individuali ir savita. Taip yra todėl, kad meilė gana individualus jausmas ir jo poteksčių yra be galo daug. Vien tai parodo meilės įvairialypiškumą ir nepaprastumą, nes šios atspindžių yra matoma be galo daug. Ir tai žavu, kadangi meilė, pasirodo, reiškiasi visose gyvenimo srityse, kad ir ne pernelyg ryškiai. Kalbant apie meilės įvairialypiškumą ir apskritai meilės temą, dažniausiai, geriausia yra analizuoti literatūrinius kūrinius, kadangi jie geriausiai ir išsamiausiai nusako, kokia meilė turi ar gali būti vienu ar kitu atžvilgiu. Tad šioje kalboje remsiuosi vienu Antikos laikotarpio kūriniu ir vienu lietuvių mitologijos veikalu bei išanalizuosiu, kaip atsiskleidžia juose meilės tema.

Meilė yra vaizduojama kaip labai savininkiškas jausmas. Neretai meilė yra painiojama su aistra. Na, o ši aistra dažniausiai remiasi savininkiškumu. Savininkiškumas labai nepasvertas ir kiek rizikingas jausmas, kuris yra ypač neigiamas. Tačiau visa tai dažniausiai daroma iš rūpesčio, perdėtos meilės, noro būti šalia. Netgi daugelis psichologų teigia, kad savininkiška meilė yra kiek klaidinga ir nepasverta, tad reikėtų išmokti su tuo tvarkytis. Tad kalbant apie literatūrinius pavyzdžius, meilė kaip savininkiškas jausmas vaizduojama ir lietuvių mitologinėje pasakoje, pavadinimu „Eglė žalčių karalienė“. Tai tikriausiai pats žinomiausias visų laikų lietuvių kūrinys, kurio pasakojimas ir visi siužetai taip idealiai susipina ir tiesiog taip pat idealiai parodo mistiškumą, unikalumą, neįtikėtinumą. Taigi, šiame kūrinyje, kalbant apie savininkiškos meilės gaires, svarbiausia yra pagrindinė kūrinio veikėja – Eglė. Tai jauna mergina, kuri kartą besimaudydama savo drabužiuose užklupo žaltį, kuris pasirodė jai gražaus jaunikaičio pavidalu, kol galiausiai ją lengvabūdiškai prikalbino ištekėti už jo. Atrodytų tipinė pasaka, o gal net ir tobula meilės istorija mistiniu atžvilgiu, bet svarbu nepamiršti Eglės artimųjų reakcijos, kai ši turėjo ištekėti už žalčio. Jos artimieji į tai žiūrėjo labai skeptiškai ir nenorėjo jos išleisti už mistiškojo padaro. Tad siužeto eigoje, po trijų dienų tūkstančiai žalčių iš jūros apsilanko Eglės tėvų sodyboje ieškodami pažadėtosios nuotakos, tačiau šeimyna tris kartus iš eilės bando juos apgauti pakišdama žąsį, avį ir karvę. Visus kartus apie apgaulę žalčius perspėja gegutė. Žalčiams užpykus dėl apgavystės, tėvai išsigandę išleidžia Eglę tekėti už Žilvino. Tačiau toks panašus motyvas pasikartoja ir kūrinio pabaigoje, kai Eglė užsimano apsilankyti gimtuosiuose namuose, iš kurių išėjo gyventi į jūros dugną. Jai grįžus, nenorėdami paleisti Eglės iš namų, dvylika jos brolių bando iš vaikų iškvosti, kaip galima prisišaukti Žilviną. Mušami sūnūs užkalbėjimo neišduoda, tačiau prievartos išsigandusi Drebulė viską pasako. Panaudoję užkalbėjimą, broliai prisikviečia Žilviną ir jį užkapoja dalgiais. Tad Eglės giminės vien iš savo savininkiškumo užmuša Žilviną ir taip parodo savininkišką meilę. Taigi, meilė yra vaizduojama kaip savininkiškas jausmas, , kuris vaizduojamas lietuvių mitologiniame kūrinyje, pavadinimu „Eglė žalčių karalienė“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!