Meilės samprata lietuvių literatūroje (rašinys) + Kūryba ir meilė (pastraipa)

Meilės samprata lietuvių literatūroje

Meilės tema jau nuo senų laikų buvo vaizduojama įvairių epochų kūriniuose. Atsakyti į klausimą „Ką reiškia mylėti?“ bandė daugybė žmonių, pradedant rašytojais, filosofais ir baigiant medikais. Senovės išminčiams meilė – kančia, sąjunga ir pilnatvė. XVI-XVII a. kūręs Šekspyras sugebėjo taip jausmingai išaukštinti meilę kaip niekas iki tol, ir dar šiandien tebėra vienas labiausiai skaitomų rašytojų pasaulyje. Šekspyrui meilė – didžiausia ir galingiausia jėga, nuspalvinta tiek juodomis, tiek baltomis spalvomis: „Meilė visagalė: nėra pasaulyje nei sielvarto, juodesnio už jos bausmę, nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.“. Štai M.K. Čiurlioniui meilė – akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu. XX a. rašytojai vaizduodami meilę pabrėžė individualumo ir asmenybės laisvės svarbą. Dabartiniame pasaulyje meilė suprantama kaip žmogaus būsena, jausmas, emocijos, viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Kyla klausimas, kokia meilė vaizduojama lietuvių literatūroje?

Ne vienas lietuvių rašytojas kūryboje pasirenka meilės – aukos aspektą. Auka arba altruizmas reiškia nesavanaudišką rūpinimąsi kitų gerove ir pasiryžimą dėl kitų paaukoti savo interesus. Tokios meilės pavyzdžiu gali būti XX a. V.Krėvės istorinės dramos „Skirgaila“ veikėjo Kelerio jausmai Lydos kunigaikštytei Onai Duonutei. Pirmojoje kūrinio dalyje „Tarp dviejų pasaulių“ vokiečių riteris vaizduojamas nerimtas, jį traukia Skirgailos pilyje esančios gražuolės lietuvės. Jaunas riteris skiria pasimatymą kunigaikštytės tarnaitei Oligei, bet išvydęs Oną Duonutę jis ją bematant įsimyli. . Keleris – Don Žuano tipo personažas, bet išvydęs tikrąjį grožį pasikeičia: „Toji valandėlė, kada pažvelgiau į skaisčias, žydrias ir liūdnas akis, mane kitu pavertė...“ Keleris Oną Duonutę ima vertinti kaip žmogų, o ne kaip priemonę, yra pasiryžęs ją ginti, nužudyti kunigaikštį ir net paaukoti savo gyvybę. Slapta įsigavęs į pilį pas Oną Duonutę Keleris, persekiojamas kunigaikščio žmonių, pasislepia, išmetęs Stardo lavoną. Veikėjas prieina ribinę situaciją, kuri charakterizuojama pasitelkiant Šviesųjį ir Tamsųjį vyrus,. Pastarieji simbolizuoja vidinį konfliktą tarp gyvybės instinkto ir garbės. Visgi Keleris pasirenka mirtį ir taip išsaugo mylimos moters orumą. Toks pasiaukojimas parodo, kad meilė keičia žmogų, pažadina moralinį jausmą, sustiprina valią.Meilė taip pat gali pasaulį nudažyti tamsiomis spalvomis. Pavyzdžiu gali būti V. Krėvės dramos „Skirgaila“ pagrindinio veikėjo Skirgailos meilė Onai Duonutei.. Pagrobęs Lydos kunigaikštytę, Skirgaila nori ją vesti ne iš meilės, bet dėl to, jog nenori leisti skaldyti Lietuvą. Valdovui patinka Onos Duonutės principingumas ir drąsa, todėl greitai ją įsimyli.. Dramos intriga pasiekia kulminacinį tašką, kai Duonutė pareiškia Skirgailai, kad ji geriau pasirinktų ne jį, o Kelerį: įsiūčio pagautas Skirgaila pažada jai dovanoti Kelerio galvą.Palaidodamas gyvą vokiečių riterį, Lietuvos valdovas nužudo ne tik priešininką, bet ir savo paties žmoniškumą, moraliai susinaikina. Skirgaila nemoka savęs įveikti, todėl jis pralaimi kaip žmogus. Krėvės draminei kūrybai būdingas romantinių demoniškumo bei antžmogio bruožų turintis personažas Žiauriai atkeršijęs Keleriui, Skirgaila “nusigręžia ir išeina”. Išeina visko netekęs, pralaimėjęs beviltišką kovą. Taigi, meilė – auka Tėvynei, arba kitaip tariant vienpusė meilė, meilė iš išskaičiavimo tampa valdovo ir žmogaus moralinio žlugimo pavyzdžiu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!