Meilė Vytauto Mačernio laiškuose

Išskleidė pirmosios meilės žiedlapius gležnus.
Buvo taip džiaugsminga, lengva ir laku.
Tartum mylimas, bet neįspėtas veidas.
Vien tik tu ne mano meilės, - dievo ir Nirvanos
Troškai vienumoj ties žodžio ir minties šaltiniais, -
Bet nuo meilės neišbėgsi, mylimasis mano!
Štai, aš pagavau tave, nors priešinais ir gyneis.
Vytautas Mačernis1
Vytauto Mačernio talentu niekas nedrįsta abejoti. Nors pačioj jaunystėj teko atsisveikinti su gyvųjų pasauliu, tačiau šis žmogus suspėjo atskleisti savo, kaip didžio kūrėjo, gabumus. Su V. Mačernio poezija susipažinome jau mokykloje. Skaitėme liūdesiu alsuojančius sonetus, gilinomės į poeto „Vizijas“ – reikšmingiausią jo eilėraščių ciklą. Verta paminėti, kad jo kūrybos bagažą sudaro ir vertimai bei proza. Visgi Mačernio, kaip asmenybės, sąmoningai ieškančiosi savo gyvenimo kelio ir prasmės, pastangos atsiskleidžia jo rašytuose laiškuose.
V. Mačernis savo kūryboje dažnai svarsto apie gyvenimo prasmę, būtį: „Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu / Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?“2. Meilei aplankius Poeto širdį, iki tol buvusioje liūdnokoje, į savistabą linkusioje kūryboje suskamba optimistiškos, gaivališkos natos.
Viena iš meilės išraiškų Poetui buvo laiškai, kuriuos jis rašė savo mylimosioms. Iš tiesų, apie šį kūrėją daugiau galima būtų pasakyti ne perskaičius jo biografiją, o įsigilinus į jo poeziją bei laiškus. Pastarieji, rašyti skirtingai laikotarpiais, rodo asmenybės augimą, yra autentiški, atskleidžia poeto estetines, filosofines, etines pažiūras, taip pat ateities planus, kūrybinius sumanymus, svajones, dvasinę būseną. Daugiausia laiškų parašyta meilės tema.
Poeto meilės laiškus būtų galima skirstyti į dvi dalis. Tai pirmieji laiškai, kai poetas dar buvo visai jaunas, 17 metų ir rašė Danguolei. Jackevičiūtei. Antrąją dalį laiškų sudarytų skirtieji Bronei Vildžiūnaitei, vėliau tapusiai ir rašytojo sužadėtinei. Jai rašytų laiškų gausiausia, o tekstas byloja apie ne tik apie gyvenimo prasmes, bet ir didelį prieraišumą mylimajai.
Taigi pirmiausiai bus aptariami jo ankstyvieji laiškai Danguolei Jackevičiūtei. Šiuose laiškuose atsiskleidžia poeto pasaulėžiūra, intelekto formavimosi šaltiniai.
Rašydamas mylimajai poetas išreiškia jai pagarbą kreipdamasis į ją Tu (ne tu): „...bet aš tam ir rašau, kad Tau būt linksma“....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!