Meilė Mačernio laiškuose

V. Mačernis priklausė ateitininkų išugdytai jaunųjų literatų kartai, kuri be jokių iliuzijų sutiko prasidėjusią Lietuvos okupaciją, nepriėmė nė vieno jos ideologinio postulato. Skeptiškas, viskuo abejojantis žmogus ieško pats savyje vidinės jėgos, kuri atlaikytų istorinį ir metafizinį būties absurdiškumą.
1990 metais išleistą knygą Po ūkanotu nežinios dangum (parengė V. Kubilius) sudaro poeto trioletai, eilėraščiai, vertimai, proza, straipsniai, laiškai, nuotraukos. Iš laiškų galima daug sužinoti apie jo gyvenimą, pasaulėžiūrą, mąstymą. Daugiausia yra laiškų meilės tema.
Meilės užuomazgų aptinkame jau 1938 metais, laiškuose Danguolei Jackevičiūtei. Tada Mačerniui tebuvo tik 17 metų. Laiškuose atsiskleidžia poeto pasaulėžiūra, intelekto formavimosi šaltiniai.
Poetas tikisi iš draugės supratimo. Rašo, nes pasiilgo, tikisi iš jos sąžiningumo. Pirmo laiško gale nurodo, kad tai meilės laiškas. Štai kaip rašo: ,,Ne tam užgimęs, kad meilės laiškus rašinėčiau!”. Rašo laiškus kaip eilėraščius. Atskleidžia mergaitės grožį, bet tik paviršutinį. Su Danguole susipažino vasarą, ekskursijos metu. Jų susitikimą prisimena laiškuose: ,,Atsimenu Veliuonos, rods, bažnyčioj aš pirmukart Tave mačiau. Ir ant presbiterijos laiptelių palipėjęs tyčia, Tavojon pusėn vis žvalgiaus”. Šie žodžiai reiškia tai, kad toji mergaitė jam iš pirmo žvilgsnio patiko ir jis to neslepia, prisipažįsta. Tas įsimylėjimas jį užvaldęs visiškai, nes rašo, kad prisimena ją vėlyvą vakarą ir ankstų rytą. Vytautui labai svarbus sąžiningumas, meilės kaip išmaldos ar pareigos jam nereikia. Lygina merginą su gėle, pražydusia jo akyse. Tiesiogiai prabyla apie meilę tokiais žodžiais: ,,Aš niekad nerašiau dar taip mergaitėm, nes jų dar niekad nemylėjau”. Kreipiniai gražūs: Danguole, Dangute. Tas pastarasis turi meilesnę prasmę. Per vardą tarsi sako, kad ją myli. Paaiškina, kad Vytuku jį vadina kapelionas, kuris be galo jį myli, taip išreikšdamas savo meilę. Laiškai ne vien meilės tema parašyti. Juose Mačernis kalba apie gyvenimą, prisiminimus, ateitį, jaunystę. Mergaitė, anot jo, tinka gyvenimui papuošti. Atsimena praleistą kartu vasarą. Jaunystė jam pilna jėgų neribotumo. Danguolę myli, nes ji padidina ir kuria džiaugsmą. Paskutiniame laiške jaučiamas nusivilimas meile....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!