Medžiagų sandara ir pagrindinės statybinių medžiagų savybės

Jau gilioje senovėje būta keramikos dirbinių. Senovės Egipte, Kinijoje, Graikijoje ir Romos imperijoje keraminių dirbinių gamyba labai ištobulinama.
Pirmieji dirbiniai iš stiklo buvo pagaminti Egipte, maždaug 5000 metų prieš mūsų erą. Vėliau stiklo dirbinių gamyba ypač ištobulėjo Venecijoje.
Pirmąja dirbtine rišančiąją medžiaga laikomas statybinis gipsas, kuris jau buvo žinomas senovės Egipte. Vėliau buvo padėtos vartoti kalkės.
Viduramžiais statybinių medžiagų asortimentas pasipildo stiklu, hidraulinėmis kalkėmis ir romancementu.
XIX a. pradedamas gaminti portland cementas, viena iš svarbiausių hidraulinių rišančių medžiagų, o iš jo – betonas. Augant miestams, vystantis pramonei, reikėjo stipresnių statybinių medžiagų. Sparčiau vystosi metalurgija, statyboje vis daugiau vartojama plieno bei gelžbetonio gaminių. Tačiau iki XIX a. statybiniu medžiagų gamyba ir technologija buvo primityvi, amatininkiško pobudžio.
Tikslai
• Ištirti medžiagų sandara ir jų pagrindines savybes
1. Statybinės medžiagos
A) Statybinų medžiagų struktūra ir sandara. Statybinės medžiagos skirstomos į : gamtines uolienas (akmenys, žvyras, smėlis, molis), augalines žaliavas (medis, durpės) ir dirbtines (cementas, kalkės, bitumas, polimerai ir kt.). Medžiagų technines savybes galima suskirstyt į fizines, chemines ir mechanines.
Fizikinės savybės, charekterizuoja medžiagų kurio nors fizinio buvio intensyvumą(pavyzdžiui: tankumą ar poringumą) arba parodo medžiagų santykį su įvairiais fiziniais procesais (pavyzdžiui: vandens laidumui, šilumos sklidimui).
Statybiniu medžiagų savybės nemažai priklauso ir nuo jų struktūros. Pavyzdžiui, šilumos laidumas priklauso nuo medžiagos akytumo, porų dydžio, o stiprumas nuo medžiagos tankumo, sluoksnių krypties.
Cheminės savybės charekterizuoja statybiniu medžiagų cheminę kaitą, veikiant aplinkos medžiagoms ir kitokiems faktoriams (pavyzdžiui: rugštims,šarmams,vandeniu, saulės spinduliams ir kt.). Pastatų ir statinių eksplotacijos metu gali vykti kaip naudingi medžiagų cheminiai procesai (pavyzdžiui: cemento kietėjimas), taip pat ir žalingi (pavyzdžiui: sukietėjusio cemento suirimas, plieno korozija ir t.t.).
Mechaninės savybės charekterizuoja medžiagos atsparumą išorinėms apkrovoms, kurioms veikiant medžiaga gali būti gniuždoma arba tempiama, lenkiama ir t. t.
Visos statybinių medžiagų savybės įvertinamos kiekybiniu atžvilgiu, t.y. pagal skaitmeninius rodiklius, gautus bandant medžiagas (pavyzdžiui: plytų akytumas – 35% , medienos drėgnumas - 15% , betono stiprumas gniuždant -100 kg/cm2 ). Pagal...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!