Medžiagų atsparumas. Klausimai egzaminui

KLAUSIMAI EGZAMINUI Bendrosios sąvokos 1. Kokias tris konstrukcijų savybes nagrinėja medžiagų atsparumas? 2. Kas yra stiprumas? 3. Kas yra standumas? 4. Kas yra stabilumas? Konstrukcijų elementus nagrinėsime trimis požiūriais, įvertindami tris konstrukcijų savybes: • stiprumą – savybę nesuirti dėl mechaninių veiksnių (apkrovų), • standumą – savybę priešintis deformavimui, t.y. savybę kuo mažiau deformuotis nuo mechaninių veiksnių (apkrovų), • stabilumą – savybę išlaikyti savo pradinę pusiausvyros formą, o po mechaninių trikdymų sugrįžti į tą pradinę pusiausvyrą. 5. Kaip apibrėžiamas medžiagų atsparumas? Taigi, medžiagų atsparumas yra disciplina, nagrinėjanti pastatų ir mašinų konstrukcijų elementų stiprumo, standumo ir stabilumo skaičiavimo inžinerinius metodus. 6. Kaip schematizuojama konstrukcijų geometrinė forma? 7. Kas vadinama strypu? 8. Kas vadinama plokšte, kevalu? 9. Kas vadinama masyvu? Konstrukcijų geometrinė forma būna labai įvairi, todėl neįmanoma sukurti paprastą skaičiavimo metodiką, tinkančią bet kokios formos elementui. Tad medžiagų atsparume nagrinėjami schematizuoti elementai (1.2 pav.): • elementai, kurių matmenys dviem (skersinėmis) erdvės kryptimis labai maži, palyginus su trečiąja (išilgine) kryptimi (strypai), • elementai, kurių matmuo viena (storio) kryptimi labai mažas, palyginus su kitomis dviem kryptimis – apriboti plokštumomis (plokštelės) arba kreivais paviršiais (kevalai), • elementai, kurių matmenys visomis trimis erdvės kryptimis yra tos pačios eilės, maždaug vienodi (masyvai). 10. Kas yra konstrukcijos skaičiuojamoji schema? Konstrukcijos skaičiuojamoji schema yra sutartinis supaprastintos realios konstrukcijos bei jos atramų ir apkrovų grafinis atvaizdavimas arba aprašymas. Schematizuojami trys dalykai: • konstrukcijos elemento geometrinė forma, • konstrukcinės medžiagos, • apkrovos. 11. Kaip schematizuojamos konstrukcinės medžiagos? Konstrukcijos skaičiuojamojoje schemoje naudojamos ir schematizuotos atramos (1.3 pav.) – standžios arba šarnyrinės, slankios arba neslankios. 12. Kaip suprantamas medžiagos vientisumas? Nežiūrint to, kad medžiaga sudaryta iš smulkių dalelių, tarp kurių yra mikrotarpai, tariame, kad medžiaga pilna užpildo visą tūrį, t.y., kad medžiaga vientisa. 13. Kas yra vienalytė (homogeniška) medžiaga? Vienalytės medžiagos savybės visuose kūno taškuose yra vienodos. Skaičiuodami dažniausiai tarsime, kad mūsų nagrinėjami konstrukcijų elementai pagaminti iš vienalytės medžiagos. 14. Kas yra izotropinė ir anizotropinė medžiaga? Izotropinė medžiaga – ta medžiaga, kurios savybės vienodos visomis kryptimis. Nors idealaus izotropiškumo nebūna, bet daugelis konstrukcijų medžiagų yra beveik izotropinės. Medžiaga, kurios savybės visomis kryptimis yra skirtingos, vadinama anizotropine. 15. Kas yra idealiai tampri medžiaga? 16. Kas yra tamprioji (grįžtamoji) deformacija? 17. Kas yra plastinė (liekamoji) deformacija? Bet kokį elementą deformavus ir po to pašalinus deformavimo priežastį, jis nelieka tiek pat deformuotas. Dalis deformacijos visada išnyksta, o kai poveikis nebūna pernelyg stiprus, išnyksta ir visa deformacija, elementas grįžta į pirminį, nedeformuotą būvį. Deformacija, kuri išnyksta pašalinus priežastį, vadinama tampriąja (elastine) arba grįžtamąja. Deformacija, kuri lieka pašalinus priežastį, vadinama plastine arba liekamąja. Nei viena medžiaga nėra idealiai tampri. Tačiau kol poveikiai ne per dideli, tamprumo savybė būdinga daugeliui konstrukcinių medžiagų. 18. Kaip klasifikuojamos išorinės jėgos? Išorinės jėgos skirstomos į: • aktyviąsias jėgas, arba apkrovas, kurioms atlaikyti konstrukcija skirta, • kitų kūnų, į kuriuos konstrukcija atremta, reakcijas. 19. Kas yra tūrinė, paviršinė, linijinė, taškinė apkrova? Kokiais vienetais šios apkrovos matuojamos? Apkrovos skirstomos į: • tūrines, • paviršines, • linijines, • taškines (sutelktąsias, koncentruotąsias). Tūrinės apkrovos – tai jėgos, veikiančios kiekvieną konstrukcijos elemento tašką. Tokios yra inercijos jėgos, magnetinės jėgos, bet dažniausia tūrinė apkrova – pačios konstrukcijos svoris. Šių jėgų matavimo vienetas – niutonas į kubinį metrą (N/m3). Kadangi savasis svoris dažnai būna svarbus pravartu žinoti jo skaičiavimo kelią: konstrukcinės medžiagos tankį  (kg/m3) padauginę iš gravitacinio pagreičio g (9,81 m/s2), gauname tūrinę svorio apkrovą p (N/m3, nes 1 kgm/s2 = 1 N). Paviršinės apkrovos – tai jėgos, veikiančios konstrukcijos elemento paviršiaus plotą. Tokios yra vėjo ar vandens slėgio jėgos, dujų slėgis į rezervuaro sieneles ir pan. Dažnai skaičiuojamojoje schemoje ir gana sudėtingos apkrovos rodomos kaip tolygiai išskirstytos paviršinės apkrovos (pvz., pastato perdangos apkrova, kurią sudaro baldai, kitokie daiktai, žmonės, išreiškiama bendru krūviu, tenkančiu perdangos ploto vienetui; kai konstrukcijos elementas didelis ir nestoras, net ir jo paties svoris, t.y. tūrinė apkrova, reiškiamas kaip paviršinė apkrova). Šių jėgų matavimo vienetas – niutonas į kvadratinį metrą (N/m2) arba paskalis (nes 1 N/m2 = 1 Pa). Linijinės apkrovos – tai jėgos, išdėstytos vienoje linijoje (dažniausiai – tiesėje). Realių tokių jėgų beveik nėra (nebent nagrinėtume peilio ašmenų poveikį), bet jeigu paviršinės ar tūrinės jėgos veikia ilgą ir siaurą elemento ruožą, jų pridėties taškus galima sutraukti į vieną liniją – šio ruožo ašį (1.5 pav). Nuo tokio supaprastinimo konstrukcijos skaičiavimo rezultatai praktiškai nepasikeičia. ). Šių jėgų matavimo vienetas – niutonas (N). 1.5 pav. Taškinės apkrovos – tai vieną konstrukcijos elemento tašką veikiančios jėgos. Ir tokių realių jėgų (panašių į adatos smaigalio poveikį) nėra, bet labai mažame plote išskirstytas jėgas galima sutelkti (sukoncentruoti) į vieną tašką, to ploto centrą (1.6 pav). Šių jėgų matavimo vienetas – niutonas (N). 20. Kokia apkrova vadinama statine, kokia dinamine? Apkrovas suskirstėme pagal pridėties vietą. Pagal pridėjimo pobūdį jos skirstomos į: • statines, • dinamines. Statine vadinama tokia apkrova, kurios didumas, kryptis ir pridėties vieta nekinta arba kinta tiek mažai, kad apskaičiuojant konstrukcijos būvio parametrus galima tarti, kad apkrova nepriklauso nuo laiko ir galima nepaisyti tokios apkrovos sukeliamų pagreičių bei inercijos jėgų. Apkrova, kurios didumas, kryptis arba pridėties vieta greitai kinta, kuri dėl to sukelia konstrukcijos elementų pastebimą pagreitį, vadinama dinamine 21. Kokios vidinės jėgos nagrinėjamos medžiagų atsparumo kurse? Mus domina tik jėgos (arba tik tas jų prieaugis), kurios atsiranda kūno viduje dėl išorinių jėgų (apkrovų) poveikio. Būtent dėl tokių vidinių jėgų kinta kūno dalelių tarpusavio padėtis, kūnas deformuojasi. Taigi, vidinės jėgos – tai papildoma kūno dalelių sąveika, atsirandanti nuo išorinių jėgų. Nors išorinės jėgos yra vidinių jėgų atsiradimo priežastimi, tačiau jų kryptys ne visada sutampa! Pvz., lenkiant elementą, nors išorinės jėgos veikia skersai, vieni elemento taškai išilgai elemento suartėja, kiti – atitolsta vieni kuo kitų. 22. Koks yra pjūvio metodo algoritmas? Pjūvio metodas naudojamas nustatyti vidinių jėgų didumui ir kryptims. Panagrinėkime populiariausią ir patogiausią šio metodo algoritmą, susidedantį iš trijų etapų: • Pirmasis etapas. Apkrovų veikiamame konstrukcijos elemente (1.10 pav., a) ten, kur norime nustatyti vidines jėgas, darome tariamąjį pjūvį (1.10 pav., b). tokiu būdu elementą padalijame į dvi dalis, pvz., kairiąją K ir dešiniąją D. • Antrasis etapas. Vieną iš elemento dalių atmetame. Kad paliktoji dalis liktų pusiausvyra, prie jos vietoj atmestosios dalies pridedame pastarosios poveikį atstojančias vidines jėgas (1.10 pav., c). Šios jėgos veikia kiekvieną pjūvio tašką. • Trečiasis etapas. Rašome paliktosios nagrinėti elemento dalies pusiausvyros sąlygas (pusiausvyros lygtis), iš kurių apskaičiuojame vidinių jėgų parametrus. Įprasta pjūvio vidinių jėgų parametrus reikšti, laikantis kurios nors sutartinės koordinačių sistemos. 23. Kas yra įrąža? Įrąža – tai vienas iš šešių vektorinių dydžių, atstojančių konstrukcijos elemento skerspjūvio vidines jėgas. 24. Kas yra ašinė jėga? Kokia jos ženklo taisyklė? 25. Kas yra skersinė jėga? Kokia jos ženklo taisyklė? 26. Kas yra sukimo momentas? Kokia jo ženklo taisyklė? Kiekviena įrąža turi savo pavadinimą ir rodinį simbolį (1.11 pav.): • skerspjūvio normalės (strypo išilginės ašies z) kryptimi veikia ašinė jėga, žymima raide N (atitinka Foz), • skerspjūvio plokštumoje (ašių x ir y kryptimis) veikia dvi skersinės jėgos, žymimos Qx ir Qy (atitinka Fox ir Foy), • skerspjūvio plokštumoje (išilginės ašies z atžvilgiu) veikia vidinių jėgų momentas, vadinamas sukimo momentu ir žymimas raide T (atitinka Moz), • skersinių ašių x ir y atžvilgiu veikia jėgų momentai, vadinami lenkimo momentais ir žymimi raidėmis Mx ir My (atitinka Mox ir Moy). Priimta laikytis tokių įrąžų ženklų taisyklių (1.13 pav.): • Ašinės jėgos ženklo taisyklė. Ašinę jėgą laikome teigiama, kai ji nukreipta nuo skerspjūvio (kai tempia). • Skersinės jėgos ženklo taisyklė. Skersinę jėgą laikome teigiama, kai skerspjūvyje, matomame iš teigiamos z ašies pusės, ji veikia teigiamąja skersinės ašies kryptimi (arba skerspjūvyje, matomame iš neigiamos z ašies pusės, - neigiamąja kryptimi). • Sukimo momento ženklo taisyklė. Sukimo momentą laikome teigiamu, kai skerspjūvyje, matomame iš atmestosios elemento dalies pusės, jis veikia teigiamąja kryptimi, t.y. prieš laikrodžio rodyklę. • Lenkimo momento ženklo taisyklė. Lenkimo momentą laikome teigiamu, kai dėl jo elementas išlinksta taip, kad tempiami sluoksniai būna teigiamojoje pusėje (lenkimo momentui Mx - teigiamojoje y ašies pusėje, My - teigiamojoje x ašies pusėje). Atkreipkite dėmesį į tai, kad dviejuose išpjauto elemento ruožo galuose (1.13 pav.) teigiamų įrąžų kryptys visada priešingos. 27. Kokie diferencialiniai ryšiai sieja apkrovą ir įrąžas? Įrąžos yra diferencialiniais ryšiais susijusios su apkrova. Ašinę jėgą N su apkrovos, veikiančios išilgai z ašies, intensyvumu g sieja tokia priklausomybė: , 28. Kas yra įrąžų diagramos? Kam jos reikalingos? analitiškai, rašant įrąžą kaip skerspjūvio koordinatės z funkciją: Qy(z), Mx(z) ir t.t. Tačiau vaizdžiausia yra įrąžos pasiskirstymą pateikti grafiko pavidalu - ties kiekviena skerspjūvio koordinate z atidedant pagal pasirinktą mastelį ordinatę, lygią įrąžos didumui. Tokie grafikai vadinami įrąžų diagramomis. Studentui tenka nemaža laiko sugaišti, kol įgunda sudarinėti įrąžų diagramas, t.y. kol įgyja tą taip reikalingą inžinerinę patirtį, netgi inžinerinę intuiciją. Ir naudos iš įrąžų diagramų, atrodo, tiek ir tėra - būtent šitoji sukaupta patirtis ir, žinoma, kiekvienu atveju informacija apie ekstremines įrąžų reikšmes, apie pavojaus vietą. 29. Kas yra įtempimas, pilnasis įtempimas, normalinis įtempimas, tangentinis įtempimas? Kokiais vienetais jie matuojami? (1.5) Vidinių jėgų intensyvumo matas yra įtempimas (įtempis). Tai yra vektorius, kurio kryptis tokia pat, kaip ties tuo skerspjūvio tašku veikiančių vidinių jėgų, o didumas prilygsta vidutinei vidinei jėgai, tenkančiai ploto vienetui. Formule (1.5) išreikštas vidinių jėgų intensyvumas p vadinamas pilnuoju įtempimu. Žinoti vien jo didumą negana, reikia žinoti dar ir jo kryptį. Todėl dažniausiai ir medžiagų atsparumo kurse, ir visuose konstrukcijų skaičiavimuose naudojamasi ne šiuo pilnuoju įtempimu, o jo komponentais: • vidinių jėgų komponentų, veikiančių pjūvio normalės kryptimi, intensyvumu, kuris vadinamas normaliniu įtempimu ir žymimas graikiška raide  (sigma), , (1.6) • vidinių jėgų komponentų, veikiančių pjūvio plokštumoje, intensyvumu, kuris vadinamas tangentiniu įtempimu ir žymimas graikiška raide  (tau), . (1.7) Tiek pilnasis, tiek ir normalinis ar tangentinis įtempimas matuojamas jėgos vienetais, tenkančiais ploto vienetui, kitaip sakant, slėgio vienetais. Tarptautinėje vienetų sistemoje pagrindinis įtempimų vienetas yra paskalis (vienas paskalis lygus vienam niutonui į vieną kvadratinį metrą). Paskalis žymimas Pa(1 Pa = lN/m2). Kadangi vieno paskalio įtempimas yra labai mažas, konstrukcijų skaičiavime įtempimai dažniausiai matuojami megapaskaliais (1 MPa = 106 Pa). 30. Kokiais simboliais ir indeksais žymimi įtempimai? įtempimų simbolių indeksai susieti su koordinačių ašimis; tangentiniams įtempimams skiriamas dviraidis indeksas - pirmoji indekso raidė rodo ašį, kuriai statmena nagrinėjamoji plokštuma, antroji - ašį, kurios kryptimi veikia įtempimas. 31. Kokios yra normalinių ir tangentinių įtempimų ženklų taisyklės? Normalinių įtempimų ženklo taisyklė. Normalinį įtempimą laikome teigiamu, kai jis nukreiptas nuo pjūvio (kai tempia). Tangentinių įtempimų ženklo taisyklė. Tangentinį įtempimą laikome teigiamu, kai jis teigiamoje pusėje esančiame pjūvyje veikia teigiamąja ašies kryptimi (arba neigiamoje pusėje esančiame pjūvyje - neigiamąja kryptimi). 32. Kokie integraliniai ryšiai sieja skerspjūvio įrąžas su įtempimais? Atkreipkite dėmesį į tai, kad nėra nė vienos įrąžos, kuri būtų išreikšta abiem įtempimų tipais: trys įrąžos (N, Mx ir My) išreiškiamos tik normaliniais įtempimais, kitos trys (Qx, Qy ir T) - tik tangentiniais. Jeigu įtempimai būtų žinomi, tai būtų paprasta formulėmis (1.9)-(1.12) apskaičiuoti įrąžų reikšmes. Tačiau dažniausiai, kai tiriame apkrautą konstrukciją, būna atvirkščiai: įrąžos didumas būna jau nustatytas (pjūvio metodu), o nežinomas, ieškomasis dydis būna įtempimas, kuris yra už integralo ženklo. Turime išsiaiškinti, kaip, kokiu dėsningumu įtempimai pasiskirstę skerspjūvio plote, išspręsti integralą, - tik po to gauname paprastesnes formules įtempimams skaičiuoti 33. Kas yra linijinis poslinkis, kampinis poslinkis? Kokiais vienetais jie matuojami? Taško linijinis poslinkis yra vektorius, kurio pradžia yra nedeformuoto kūno taške, o galas (viršūnė) - tame pačiame jau deformuoto kūno taške. Linijinis poslinkis yra taško nueitas kelias. Jis matuojamas ilgio vienetais. Linijinis poslinkis gali būti suskaidytas į poslinkio komponentus koordinačių ašių kryptimis. Yra priimta komponentus ašių x, y ir z kryptimis žymėti raidėmis u, v ir w. Atkarpos kampinis poslinkis yra kampas tarp atkarpos krypties nedeformuotame kūne ir tos pačios atkarpos krypties jau deformuotame kūne. Kampinis poslinkis matuojamas radianais, miliradianais ar kitokiais kampo vienetais. Jis taip pat gali būti reiškiamas vektoriumi ir skaidomas į komponentus pagal koordinačių ašis 34. Kas yra vadinama šlyties deformacija, šlyties kampu? Kampinė deformacija yra kampas ir matuojama kampo vienetais (radianais ar pan.). Dažniausiai ji žymima graikiška raide  (gama) su indeksais. Jeigu nagrinėjama kampinė deformacija plokštumose, lygiagretėse koordinačių sistemos plokštumoms, ji žymima xy, yz arba zx. Iš (1.14) formulės matyti, kad teigiama kampinė deformacija yra tada, kai status kampas tarp atkarpų su smailėja, o neigiama - kai jis pasidaro bukas. Kadangi, atsiradus kampinių deformacijų, bet koks stačiakampis elementas pašlyja (pasidaro nebe stačiakampis), dažnai kampinė deformacija vadinama šlyties deformacija, o kampas  - šlyties kampu. 35. Ką teigia proporcingumo prielaida (Huko dėsnis)? apkrovimo metu įtempimai lieka proporcingi deformacijoms: normalinis įtempimas - linijinei deformacijai, tangentinis - kampinei: =E, =G, 36. Kas yra tamprumo modulis, šlyties modulis? Kokiais vienetais jie matuojami? =E, (1.15) =G, (1.16) čia proporcingumo koeficientai, priklausantieji nuo medžiagos, yra vadinami tamprumo moduliu (E) ir šlyties moduliu (G). Palyginę dydžių dimensijas, matome, kad šie moduliai matuojami paskaliais, o patogiausia juos reikšti gigapaskaliais (1 GPa=109 Pa) 37. Ką teigia poslinkių mažumo prielaida? visų apkrauto kūno taškų poslinkiai yra tiek maži (palyginus su kūno matmenimis), kad rašydami kūno statinės pusiausvyros sąlygas jų galime nepaisyti, t.y. tas sąlygas galime rašyti pagal nedeformuoto kūno geometriją. Ši prielaida tinka daugumai konstrukcijų 38. Ką teigia Sen- Venano principas? Sen-Venano principas, suformuluotas prancūzų mokslininko (Barre de Saint-Venant, 1797-1886), teigia, kad apkrovos paskirstymo pobūdis deformuojamajam kūnui įtakos turi tik nedidelėje dalyje, arti tos apkrovos pridėties vietos (tiktai čia galime pastebėti netolygų deformavimąsi ir skerspjūvių išsikraipymą), visur kitur kūno deformavimasis beveik nepriklauso nuo apkrovos paskirstymo, priklauso tik nuo apkrovos didumo. Šis principas, nors ir nėra teoriškai įrodytas, yra patvirtintas gausios praktikos. Laikydamiesi šio principo, lengviau atsižvelgiame į realių apkrovų, kartais gana sudėtingai pasiskirsčiusių, įtaką konstrukcijos patikimumui. 39. Ką teigia plokščių pjūvių (Bernulio) hipotezė? Plokščiųjų pjūvių hipotezė, dažnai vadinama suformulavusio ją Šveicarijos mokslininko J. BERNULIO (Jacob Bernoulli, 1654-1705) vardu, teigia: pjūvis, kuris buvo plokščias ir statmenas elemento ašiai prieš deformavimą, lieka plokščias ir statmenas ašiai ir po deformavimo. Ši hipotezė medžiagų atsparumo kurse plačiai naudojama, nes ją patvirtina daugelis eksperimentų. Ši hipotezė nepasitvirtina tik labai nedideliuose deformuojamųjų konstrukcijų elementų ruožuose - labai arti apkrovos pridėties vietų (kur negalioja ir Sen-Venano principas), prie pat tų vietų, kur keičiasi elemento skerspjūvis ir pan. Šiose vietose skerspjūviai po apkrovimo nebelieka plokšti, išsikraipo (pastebima vadinamoji skerspjūvių deplanacija). Visur kitur deplanacija tiek maža, kad galima jos nepaisyti ir tarti, kad skerspjūviai apkrovimo metu tik vienaip ar kitaip pasislenka, pasisuka, pasilikdami plokšti ir (tai irgi svarbu) statmeni besideformuojančiai elemento ašiai. Remdamiesi šia hipoteze, galime gauti gana paprastas formules įvairiems konstrukcijos būvio parametrams - įtempimams, deformacijoms ir kt. - skaičiuoti. 40. Ką teigia superpozicijos principas? Superpozicijos principas teigia, kad kelių veiksnių (apkrovų, temperatūros pokyčių) bendra pasekmė (įrąža, įtempimas, deformacija, poslinkis ir kt.) yra lygi pasekmių, kurias sukelia kiekvienas paskiras veiksnys, sumai. Naudodamiesi šiuo principu, galime įvairius parametrus nesunkiai apskaičiuoti nuo paskirų nesudėtingų veiksnių, o bendrą rezultatą po to gauti, sumuodami atskirų skaičiavimų rezultatus. 41. Kuriais atvejais superpozicijos principas negalioja? Tačiau būtina įsidėmėti, kad šis principas negalioja, kai deformavimas nėra proporcingas, t.y. kai negalioja proporcingumo (Huko) dėsnis, arba kai deformavimo metu labai pakinta skaičiuojamosios schemos geometrija (pavyzdžiui, kai negalioja poslinkių mažumo prielaida). Tempimas ir gniuždymas 42. Koks deformavimas vadinamas centriniu tempimu? Kad strypo skerspjūviuose neveiktų kitos įrąžos, išorinių jėgų veikimas turi būti ypatingas, šių jėgų atstojamosios kryptis turi sutapti su išilgine strypo ašimi. Toks apkrovimas ir deformavimas vadinamas centriniu tempimu arba gniuždymu. 43. Kam lygūs normaliniai įtempiai centriškai tempiamo strypo skerspjūvyje? Centrinio tempimo (gniuždymo) atveju normalinis įtempimas dažniausiai yra vienodo didumo visame skerspjūvio plote A (2.2, b pav.), t. y. =const. Tokiu atveju pastovus dydis a gali būti iškeltas prieš integralo ženklą, , ir įtempimo didumą nustatyti paprasta: . (2.1) Įrodyti, kad =const, galima tik tada, kai tenkinamos šios trys sąlygos (įrodymas pateiktas A.Čižo knygoje, 34psl.): • strypo ašis deformavimo metu lieka tiesi, neišlinksta; • galioja plokščiųjų pjūvių hipotezė (skerspjūviai lieka plokšti ir statmeni išilginei ašiai); • strypo medžiaga vienalytė, t. y. jos mechaninės savybės vienodos visuose skerspjūvio taškuose. 44. Kam lygūs normaliniai ir tangentiniai įtempiai įstrižame tempiamo strypo skerspjūvyje? įstrižame tempiamo strypo skerspjūvyje m - m, tarp kurio normalės n ir strypo ašies z yra kampas  (2.3 pav., a), veikia ir normaliniai, ir tangentiniai įtempimai: , . 45. Kam lygūs maksimalūs tangentiniai įtempiai tempiamame strype ir kur jie veikia? tangentiniai įtempimai abiejuose statmenuose pjūviuose yra vienodi, (2.4 pav., b); vėliau šį vienodumą įrodysime kaip tangentinių įtempimų dualumo dėsnį. Iš (2.2) ir (2.3) formulių nesunku rasti ekstremines įtempimų reikšmes: maksimalus , kai =0; maksimalus nm,max=/2, kai =/4=45° 46. Kokia yra tempiamo strypo stiprumo sąlyga? 47. Kokia yra gniuždomo strypo stiprumo sąlyga? kai strypo skerspjūviuose nelygi nuliui tėra ašinė jėga. Ši jėga gali būti teigiama (N>0) arba neigiama (N

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!